Drąsa viską pradėti nuo nulio svetimame krašte, atsiverti naujam jausmui, džiaugtis brandžia motinyste – Jolita Herlyn gyvenimo patirtį semia pilnomis saujomis. Klaipėdą į kitą krantą Kopenhagoje išmainiusi moteris tvirtina atidžiai stebinti likimo jai siunčiamus ženklus ir niekad neužgniaužia savo intuicijos.

Apie vestuves nesvajojo

Jau po kelių dienų J.Herlyn ant rankų švelniai sūpuos mažylį. Laukdama svarbiosios datos moteris mintimis vis sugrįžta į nelabai tolimą praeitį. Prieš trejus metus atsisveikinusi su televizijos „Balticum“ laida „Proto aistros“ bei darbu uostamiesčio savivaldybėje ji net neįtarė, kad gyvenimas ruošia ne tik karjeros pokyčių – dirbant banke netikėtai įsižiebė romanas.

„Vestuvių niekuomet nebuvo mano svajonių sąraše“, – nusijuokė Kraniauskaitės pavardę neseniai išmainiusi šviesiaplaukė. Moteris neslėpė, kad oficialiai įteisinti santykius su savo širdies draugu pastūmėjo netikėtai pasibeldusi gyvybė. „Vaikelio neplanavome, dažniau pakalbėdavome apie anūkus. Juk man 42-eji, o Svenui 51-eri. Jo vaikai jau praauginti – sūnui Paului yra 16, o dukrai Katarinai 14. Mano sūnui Karlui iš ankstesnės santuokos beveik 20 metų – Vilniaus universitete vaikinas studijuoja telekomunikacijų fiziką“, – atviravo Jolita.

Gaires rodė žvaigždės

Netikėtai pastojusi moteris prisiminė savo nepatiklią šypseną, kuomet prieš išvykstant dirbti į Daniją klaipėdietė astrologė Violeta Liaugminienė pasakė, kad jos dar laukia vaikelis. „Dabar priėmiau tuos žodžius kaip ženklą, – prisipažino J.Herlyn.

Rinkdamasi vestuvių datą moteris jau įsiklausė į žvaigždžių kalbą. Palmiros Kelertienės prognozės 2008-iesiems bylojo, kad laimingos dienos vedyboms – rugsėjo 12,16 ir 17. Jau anksčiau pora buvo suplanavusi, kad 12–16 dienomis atostogaus Pietų Prancūzijoje, tad jungtuvių ceremonijai beliko vienintelis variantas. Tai, kad vestuvės vyks trečiadienį, sužadėtiniams nebuvo svarbu.

„Viskas vyko atvirkščiai – pirmiausia pastojau, tuomet pasidžiaugėme medaus mėnesiu ir tik po jo susituokėme“, – juokėsi buvusi klaipėdietė.

Maištingoji nuotaka

Jolita prisipažino, kad ir pirmosios jos santuokos istorijos niekaip nepavadintum standartine. „Susapnavau mistišką sapną apie pasaulio pabaigą, o ryte atsibudusi aiškiai žinojau, kuris iš pažįstamų vyrų taps mano sutuoktiniu. Tas jausmas labai stebino, tačiau priėmiau jį kaip paties likimo man siųstą“, – pasakojo Jolita. Pasipiršus argentiniečiui Patricijui moteris nutarė nesipriešinti situacijai, tačiau išsyk pasakė nekeisianti savo pavardės.

Filosofiją Lomonosovo universitete studijavusi mergina vestuves buvo pasiryžusi atšokti su juoda suknele. Į Maskvą atskubėjusiai nuotakos mamai vos pavyko dukterį perkalbėti. „Atvežusi iš draugės pasiskolintą persikų spalvos kostiumėlį ji tiesiog maldavo, kad nebūčiau visai „priplaukusi“. Paklausiau mamos, bet santuokos su Patricijumi tai neišgelbėjo“, – atviravo pašnekovė.

Romantikos nestinga

Nauja meilė į klaipėdietės gyvenimą įsiveržė lyg šviesių spalvų pliūpsnis. Savo mylimąjį Jolita apibūdino kaip charizmatišką, protingą, gilų, o drauge ir emocionalų. Danijoje apsigyvenęs vokietis kolegas žavi strateginiais sugebėjimais, novatoriškomis idėjomis. Jau tris kartus į Klaipėdą užsukusi „Baltic Sprint Cup“ regata – taip pat jo sumanymas ir „kūdikis“. „Svenas – ir rūpestingas tėvas. Aštuonerius metus jis vienas augino savo sūnų ir dukrą“, – sutuoktiniu didžiavosi J.Herlyn.

Klaipėdietei vokietis pasipiršo atostogaujant Maljorkoje – vieną dieną išsiuntė mylimąją į masažą, o grįžusiai užrišo akis ir nusivedė į balkoną. Idiliškame fone plazdėjo akinančios jachtų burės, priklaupęs vyras vienoje rankoje laikė penkiasdešimt baltų rožių, kitoje – žiedą. „Tiesiog buvo neįmanoma pasakyti „ne“, – nusijuokė J.Herlyn.

Kitą dieną likus keletui valandų iki skrydžio namo atsipalaidavę įsimylėjėliai vaikštinėjo Palma de Maljorkos gatvelėmis. Išvydę vestuvinių apdarų vitriną abu neatsispyrė pagundai. Į Kopenhagą Jolita grįžo su balta nuotakos suknele lagamine: „Tiesą sakant, net tada rimtai negalvojau apie vestuves. Juk galima gyventi ir susižadėjus“.

Kolegoms teko prisėsti

Poros vestuvės vyko be pompastikos ir minios svečių. Iš atostogų Prancūzijoje Jolita ir Svenas grįžo šventės išvakarėse. Rytą nuotaka pati susitvarkė plaukus ir apsivilko romantiškomis aplinkybėmis įsigytą suknią. Pora su trimis vaikais sėdo į taksi, kuris visus nugabeno į Kopenhagos rotušę. „Ten jau laukė mūsų mamos ir artimiausi draugai. Po daniškai paprastos ceremonijos nužygiavome iki Glyptotekos – tai toks kopenhagietiškas pagerintas Kretingos žiemos sodo variantas, – kur buvo paruošti šventiniai pietūs“, – prisiminė širdžiai brangią dieną Jolita.

Kolegoms iš banko žinia apie vestuves ir laukiamą kūdikį buvo labai netikėta – savo santykius pora laikė didelėje paslaptyje. Naujieną tarnautojams Svenas pranešė elektroniniu paštu prieš išvykdamas su Jolita atostogų. Prie laiško vyras suraitė prierašą: „Skaityti tik atsisėdus“. Tądien kolegoms darbai buvo ne galvoje – visi aptarinėjo naujieną bandydami ieškoti poros romano ženklų savo atmintyje ir atspėti, kada jis užsimezgė. „Galbūt tai, kad paslaptis buvo gerai išlaikyta, o žinia pateikta visiems vienu metu ir leista ją aptarinėti iki soties mums patiems nesant, nulėmė draugiškas ir pozityvias aplinkinių reakcijas“, – spėjo „DnB Nord“ banko darbuotoja.

Meilė laikė egzaminą

J.Herlyn nuomone, praleidžiant darbe labai daug laiko tarnybiniai romanai tiesiog nejučia pradeda vystytis. Vis dėlto tokie santykiai patiria rimtų išbandymų. „Iš pradžių su vyru bijojome savo jausmų. Juk Svenas – bankų grupės, veikiančios šešiose šalyse, vadovas, o aš – viena iš jo daugiau nei trijų tūkstančių pavaldinių. Praėjo nemažai laiko, kol suartėjome“, – teigė Jolita.

Naujai įkurto banko startinė penkiolikos žmonių grupė buvo tarsi viena šeima – visi vieni kitiems stengėsi padėti, kuo tik gali. Vykdamas į komandiruotes Svenas vis paprašydavo Jolitos pagloboti jo vaikus. „Tuomet buvau vienintelė moteris mūsų nedidelėje komandoje, turinti tokios patirties. Su malonumu sutikdavau. Jaučiau sąžinės graužimą dėl Lietuvoje mamos globai palikto savo šešiolikmečio sūnaus“, – prisipažino J.Herlyn.

Vos užsimezgusius santykius pora nutraukė, nes kamavo dilema, ar įmanoma suderinti karjerą ir ypatingus jausmus. Vis dėlto abipusis ryšys buvo stipresnis už bandymus situaciją įsprausti į logikos rėmus. „Gyvenimas tuo ir gražus, kad sugeba pasijuokti iš mūsų planų“, – nusišypsojo moteris.