"Tokia ir yra pagrindinė parodos idėja ir misija – atgaivinti, palaikyti ir puoselėti gilias tradicijas turinčias tekstilės technikas", – sako parodos kuratorė, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus tekstilės sekcijos pirmininkė Birutė Sarapienė.

Gobeleno tradicija

Kodėl kilo mintis sugrįžti prie gobeleno technikos, prisiminti šį gilias tradicijas ir istoriją turintį audimo būdą?

Gobeleno pavadinimas yra susijęs su XVII a. Paryžiaus karališkosios kilimų manufaktūros pavadinimu. Iš tiesų ši audimo technika jau buvo žinoma senovės Egipte, Persijoje, Mesopotamijoje. Vakarų Europoje ji paplito XI–XII a. sandūroje, apogėjų pasiekė XVI–XVII a., tačiau, prasidėjus visos taikomosios dailės krizei, prarado populiarumą ir gobelenas.

Kurį laiką buvęs pamirštas, XX a. antrojoje pusėje gobeleno audimas vėl atgijo. Visi gobeleno kūrėjai akcentuoja, kad rankiniam gobeleno audimui reikia didelio audėjų meistriškumo, kruopštumo ir meninės nuovokos: vienas audėjas per metus išaudžia 1–3 kv. m gobeleną.

Anot parodos kuratorės, šiuolaikinės gobelenų kolekcijos sukūrimo idėja gimė Janinos Monkutės-Marks muziejaus direktorei Daliai Minkevičienei-Jazdauskienei prieš kelerius metus. Tuomet ir ryžtasi šią idėją įgyvendinti. "Tuo labiau kad, vežiojant po Lietuvą tekstilės parodas, žiūrovai pasigedo gobeleno technikos kūrinių", – pastebėjo ji.

Dialogai su pirmtakais

Dailininkai buvo kviečiami teikti kūrinius, atliktus gobeleno technika, dauguma darbų yra susiję Lietuvos tautinio identiteto, lietuviškosios ornamentikos, istorijos motyvų raiška. Kolekciją numatyta eksponuoti ir už Lietuvos ribų, siekiant parodyti ir išryškinti šiuolaikinės lietuvių tekstilės tendencijas.

Parodoje savo kūrybą (30 kūrinių) pristato devyniolika profesionalių menininkų. Tai Andrius Valius, Austė Guogaitė, Auksė Draugelienė, Birutė Sarapienė, Danguolė Brogienė, Danguolė Čachavičienė, Danutė Valentaitė, Danutė Jonelienė, Elma Šturmaitė, Irena Piliutytė, Laimutė Kozlovienė, Liucija Banaitienė, Marijona Sinkevičienė, Milda Dulkytė, Rūta Narvydienė, Zinaida Dargienė, Vaiva Lašienė, Virginija Kirvelienė, Žymantė Poškaitė-Tamulė.

Nors, atrodytų, parodą jungia aiškiai įvardyta gobeleno technika, darbai išsiskiria temų ir stilių įvairove, koloristikos niuansais, eksperimentavimu.

Apžvalginiame straipsnyje nėra paprasta detaliau aptarti visus parodos autorius ir darbus. Juo labiau kad po Lietuvos parodų erdves keliaujanti paroda kiekvienoje vietoje įgauna vis kitus eksponavimo variantus. Tačiau grupinės parodos visada išryškina tam tikras tendencijas.

Parodos "Gobelenas vakar ir rytoj" atveju matome ne tik didelę įvairovę, tačiau ir gana įdomų daugelio parodos autorių dialogą su lietuviškosios tekstilės tradicija, modernias ir postmodernias tradicijos transformacijas.

Emocijų paletė

Tekstilininkas Andrius Valius pristato gobeleną "Iliuzija du viename". Jo gobelene sujungiamas augalinis motyvas su liaudies menui ar lietuviškajai dailei būdinga koloristika, su dominuojančiomis pilka ir violetine spalvomis. Abstraktus darbas, išryškinantis ir sujungiantis medžio, įsivaizduojamo pastato ar kitus motyvus, plėtojantis namų ir pasaulio simboliką, suartinantis šias prieštaras. Gobelenas skirtas žmonos atminimui.

A. Valiaus darbas

Parodos kuratorė B.Sarapienė pristato net tris gobelenus: "Medžių kardiograma", "Kontrastai ir niuansai", "Zigzagas", sukurtus 2018–2019 m. Menininkė pasirenka geometrizuotas formas, tradicines spalvas. Žaidimas geometrinėmis formomis, jų kombinacijos sukuria netikėtus meninius vaizdinius, o spalviniai kontrastai žavi savo deriniais.

B. Sarapienės darbas

Austė Guogaitė pristato netradicinį gobeleno kūrinį "Be odos", jo kompozicija abstrakti, o spalvinė šviesios ir rudos spalvų niuansacija, tekstilinių faktūrų įvairovė sudaro vienovę. Emociškai subtiliame ir paveikiame darbe autorė išryškina jausminius niuansus, atvirumo ir pažeidžiamumo nuotaikas.

Auksės Draugelienės kūrinys "Viltis", orientuotas į geometrizuotą piramidės kontūrą, šviesiai rusvas spalvas, suartina gobeleną su nespalvota grafika ir ženklų kalba kuria vidinio pasaulio asmeniškumo ir privatumo vaizdinį.

Simbolių pasakos

Danguolė Brogienė pristato net tris kūrinius, o naujausiame gobelene "Birželio naktis, prieš auštant" autorė išeina iš jai įprastos griežtos geometrinės simbolikos ir kuria gamtos ir gyvūnijos abstrakčiai vaizdingą paveikslą, kuriame dominuoja ryškios ir džiaugsmingos spalvos, liudijančios gamtos pasaulio gyvybingumą, vidinį džiaugsmą,  išsilaisvinimą.

D. Brogienės darbas

Danguolė Čachavičienė parodoje pristato tradicine technika atliktą gobeleną "Rimtis", kuriame lietuviškajai dailei būdinga koloristika yra išaustas sudvasintas Kristaus portretas, priartėjantis prie lietuviškojo Rūpintojėlio vaizdinio.

Danutės Valentaitės gobelenas "100 ornamentų Lietuvai" yra geometriškai sudėliotas iš 100 preciziškai išaustų kvadratėlių, kuriame įvairuoja tiek tekstilinės ornamentikos, tiek spalviniai motyvai.

Danutė Jonelienė kūrinyje "Žvaigždikis" pasirenka minimalistinę kompoziciją, kurios pagrindu tampa žvaigždės – kryželio motyvas ir jo išryškinimas minimalioje kontrastais paremtoje spalvinėje aplinkoje.

Šiandienos atvaizdai

Elma Šturmaitė pristato kūrinį "Šiandien", kuriame dominuoja itin dinamiška ir ekspresyvi kompozicija, gobeleną sudaro kontrastuojančių violetinių ir gelsvų, pilkų ir melsvų spalvų kontūrai, žuvų ir smulkių žuvyčių figūras primenantys vaizdiniai, kurie tampa šiandieninio pasaulio vaizdiniu.

E. Šturmaitės nuotr.

Irena Piliutytė parodoje pristato dviejų tarpukario Lietuvos prezidentų, istorinių asmenybių – Antano Smetonos ir Aleksandro Stulginskio – portretus. Autorė pasirenka tradicinę stilistiką, gobelenuose išlaiko dokumentinės fotografijos autentiką ir principus.

Virginija Kirvelienė taip pat pristato kūrinių diptiką Lietuvos istorijos tema – "Išausta laisvė. Kompozicija su 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekstais" I, II. Autorė eina kiek kitu keliu, jos darbai sujungia du planus: signatarų fotografiją ir Nepriklausomybės Akto tekstą, kurie tarpusavyje koreliuoja, kalba šiandieniniam žiūrovui. Darbe sujungtos ir dvi skirtingos technologijos – skaitmeninė spauda ir audimas.

Interpretacijų spalvos

Laimutė Kazlovienė parodoje pristato kūrinį "Vasaros portretai". Autorė derina ir naudoja skirtingas technikas – gobeleno, rištinę ir siuvinėjimo – faktūras, iš kurių dominuojančios tampa melsva (vandens) ir rištine faktūra išausta žalia (žolė, augmenija). Portretai šiame darbe yra išsiuvinėjami ir tampa gamtinio peizažo neatskiriama dalimi.

Tekstilininkė Liucija Banaitienė pristato net du kūrinius: "Versmė" ir "Pasaulis tarp mūsų". Gobelenas "Versmė" orientuotas į abstrakčią pastelinių spalvų stilistiką, sukuriančią itin harmoningą vaizdinį, susiejantį tiek stilizuotus gamtos motyvus, tiek ir vidinio pasaulio jausenas.

Marijonos Sinkevičienės gobelene "Atvirukas" įtvirtinamos lietuviškajai tekstilei būdingos lino spalvos ir faktūros, išsiuvinėjami, įaudžiami maldos žodžiai ir lietuviškų našlaičių žiedai. Autorė pasirenka tradicinę lietuviškosios tekstilės simboliką ir faktūras, tačiau atranda netikėtą dermę, per faktūrų akcentavimą ir netikėtą darbo kompoziciją modernizuoja ir sušiuolaikina meninę kalbą.

M. Sinkevičienės darbas

Panašiu keliu eina Milda Dulkytė pristačiusi darbų ciklą: "Senas motyvas", "Motyvas 1", "Motyvas 2". Kūriniuose jungiamos tradicinė ir modernioji stilistikos. Pasirinkusi tradicinę lietuviškosios tekstilės ornamentiką ir spalvas, autorė "apsiuva" kai kuriuos darbo fragmentus baltais siūlais, išryškindama antrinę faktūrą bei galimus sena ir nauja junginius.

Gyvybės ratu

Rūtos Narvydienės gobelenas "Langas" įrėmina žvaigždžių, spalvų, augalinių motyvų ir katino bei paukščio vaizdinius. Tradicine technika yra sukuriamas žaismingas ir patrauklus koliažas, susumuojantis vaizdų, atsiveriančių pro langą, visumą. Vaivos Lašienės gobelenas "Sunkumoj" aktualizuoja besilaukiančios moters figūrą.

Z. Dargienės darbas

Zinaidos Dargienės gobelenas "Likimas" – itin simbolinis kūrinys. Juo  autorė subtiliai jungia ne tik abstrakčias formas, koloristinę įvairovę, bet ir darbą įrėminančius kryžiaus ir grotažymės simbolius, kurie sudaro bendrą visumą ir leidžia autorei svarstyti amžinąsias egzistencijos temas itin įtaigia ir estetiška menine kalba.

Žymantė Poškaitė-Tamulė tekstilės darbe "Atsimainymas" pasirenka drobulės motyvą, išaustą subtiliai, sakralios baltos spalvos, užpildytą stilizuotomis figūromis ir ženklais, o dviguba tekstilinė faktūra komplikuoja ir modernizuoja meninę stilistiką.