Šiemet, lapkričio 3 dieną, pasaulio mastu žinomam personažui Godzilai sukanka lygiai 60 metų. Šia proga kviečiu jus pasižvalgyti po šio kultiniu tapusio monstro istoriją.
Kas yra Godzila?
Tikrasis Godzilos vardas, japoniškai skamba kaip Godžira (Gojira). Jo reikšmė sudaryta iš dviejų japoniškų žodžių gorira ir kudžira, kurie reiškia atitinkamai: „gorila“ ir „banginis“; taip kad galia juokaujant pasakyti, jog lietuviškai šis vardas ko gero turėtų skambėti kaip „goinis“. Nors šiaip pats monstro pavadinimas tiesiog buvo vieno iš Toho studijos, pastačiusios Godzilą, darbuotojo pravardė. Mums įprastas pavadinimas Godzila (ne Godžira) atsirado 1956 metais, kai filmas buvo demonstruojams JAV publikai.
Godzila savo išvaizda ne visada priminė dinozaurą, nes jau iš paties pavadinimo etimologijos tampa aišku, jog pradžioje ji turėjo būti banginio ir gorilos hibridas. Kitas svarstytas variantas buvo toks, kad monstras turėjo būti panašus į milžinišką aštuonkojį vardu Ookado, ir tik vėliau Godzilos tėvas ir autorius Tomojuki Tanaka sumąstė padaryti savo tvarinį ne tokį egzotišką. Dinozauro idėja gimė tada kai Tanaka pamatė amerikiečių filmą „Pabaisa iš 20 tūkstančių pėdų gilumos“. Šiame amerikiečių filme Niujorką sugriauna dinozauras, kuris buvo užšalęs Šiaurės jūros ledynuose. Pačią Godzilos išvaizdą Tanaka nukopijavo nuo driežo, matyto vienos kelionės į Indoneziją metu. Taigi, iš esmės Godzila yra dinozauras, kuris mutavo dėl radiacijos poveikio. Tokios mutacijos įvairiuose filmuose pasireiškė skirtingai: vienur pabaisa turėjo sparnus, kituose kvėpavo radioaktyviais spinduliais ir panašiai.
Tačiau Japonijoje Gozdila nėra šiaip sau radioaktyvus dinozauras ar peraugęs monstas, kaip koks King Kongas. Tai kultinė, fantastinė būtybė aplink kurią yra susitelkusi ištisa gerbėjų karta.
Godzila dar yra laikomas Kaidziu – šį pavadinimą galėjote girdėti ir nieko bendra su Godzila neturinčiame fantastiniame filme „Pacific Rim“. Kas gi yra Kaidziu? Kaidziu yra ne paprastas monstras, nes tokie monstrai kaip Kaidziu Japonijos mitologijoje prilygsta dievams. Jie ne šiaip sau griauna miestus ir kelia katastrofas, o neša „aukščiausiąjį teisingumą“.
Iš esmės Kaidziu yra griovimo dievybės atitikmuo. Jie sugriauna sena tam, kad būtų sukurta kažkas nauja, arba neretai gina pasaulį nuo blogio. Todėl Kaidziu nelaikomi blogomis dievybėmis. Jie dažnai būna laikomi neutraliais, tad visos Kaidziu sukeltos katastrofos bent jau Japonijoje iš esmės yra suvokiamos kaip bausmė už žmonijos nuodėmes.
Pats Kaidziu pavadinimas paprastai yra verčiamas į įvairias kalbas kaip „monstras“. Tačiau verčiant pažodžiui, Kaidziu reiškia „keistas žvėris“. Kaidziu paprastai yra modeliuojami iš įvairių realiai egzistuojančių gyvūnų dalių. Jei kas matėte 2014 metų „Godzilą“, ten galėjote pastebėti, jog šiame filme Godzila atitiko visus Kaidziu kanono reikalavimus. Ji apgynė pasaulį nuo priešistorinio monstro ir, kaip kad sakė vienas filmo herojų daktaras Ishiro Serizawa, „Godzila atnešė pusiausvyrą į gamtą“. Kaidziu neįmanoma užmušti paprastais ginklais, o Kadangi Godzila yra Kaidziu, tai šio sutvėrimo visuose filmuose nenugali jokie žemiški ginklai. Pirmajame filme Godzilą pavyko sunaikinti tik superginklu, pavadintu „deguonies naikintoju“.
Pirmasis filmas
Pats pirmasis filmas iš „godziliškosios“ epopėjos, buvo pastatytas 1954 metais pagal rašytojo fantasto Rėjaus Bredberio apysakos „Rūko trimitas“ motyvus. Rėjaus Bredberio kūrinyje vieniša pabaisa vis sugrįždavo prie švyturio, kurio sirenos kauksmas jai primindavo jos padermės atstovų skleidžiamą kauksmą. Filmą pastatė kompanija Toho. Šio filmo, kaip ir daugumos vėliau sekusių, prodiuseriu buvo Godzilos „tėvas“ Tomojuki Tanaka.
Pati Gozdilos idėja Tanakai gimė po to kai jam buvo uždrausta ekranizuoti realiais įvykiais grindžiamą filmą „Behind The Glory“. Šis filmas turėjo būti apie žvejybinį laivą „Lucky Dragon 5“ kuris atsitiktinumo dėka pateko į JAV vykdytų branduolinės bombos bandymų zoną. Visa „Lucky Dragon 5“ įgula nukentėjo nuo radiacijos. Tada Tanaka sugalvojo monstrą, kuris ilgą laiką miegojo vandenyno gelmėse, kol jo nepažadino atominės bombos bandymų metu įvykęs sprogimas.
Pradžioje norėta Godzilą atgaivinti animacijos pagalba, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta dėl dviejų priežasčių: tai būtų buvę per brangu ir per ilgai būtų užtrukęs filmavimo procesas. Todėl buvo nuspręsta, jog Godzilą vaidins persirengęs aktorius. Godzilos vaidmenį pirmajame, o ir kai kuriuose vėlesniuose filmuose, atliko aktorius Charuo Nakadžima (beje, iš viso jis Godzilą vaidino vienuolikoje filmų, taip pat dabar jis yra vienintelis dar gyvas pirmosios Godzilos kūrėjas).
Pirmasis Godzilos kostiumas svėrė net 91 kg, tad aktorius juo vilkėdamas sunkiai begalėjo judėti. Jis tenueidavo apie 10 žingsnių ir kaskart sustojęs turėdavo pailsėti. Kiek vėliau kostiumas buvo gerokai palengvintas, bet gozdila taip ir liko nedaug judančiu padaru.
Godzila japoniškame filme buvo sukurta kompiuterinės grafikos pagalba tik du kartus. Tai filmas „Visada: saulėlydis trečiajame aveniu“, ir paskutinė, 2014 metų Gozdila, pastatyta jungtinės japonų ir amerikiečių komandos. Visuose kituose filmuose apie Godzilą ją vaidindavo aktorius arba būdavo naudojamos lėlės; be to, keliuose filmuose buvo naudojamas ir robotas.
Godzilos riaumojimas buvo sukurtas vedžiojant storą odinę pirštinę per kontraboso stygas. Vėliau „riaumojimas“ patobulintas, pridėjus šiek tiek specialiųjų efektų. Monstro žingsnius kūrėjai įgarsino virve daužydami metalinį katilą. Taupant biudžetą fimas buvo nufilmuotas juodai baltas.
Pirmasis filmas apie Godzila netiko JAV rinkai, nes buvo „per daug japoniškas“. To paskatinti, Ričardas Kėjus ir Haroldas Rossas pritaikė filmą amerikietiškai publikai. Nors pats filmo siužetas išliko beveik be pakeitimų, tačiau filme atsirado naujas veikėjas – amerikietis žurnalistas, kuris pasauliui nušvietė Japonijoje vykstančius siaubus. Tokiu būdu iš japoniško varianto buvo išimta apie 40 minučių filmo, tačiau buvo pridėta apie 20 minučių amerikietiškosios interpretacijos. Vienas išimtų fragmentų pavyzdžių galėtų būti Hirošimos ir Nagasakio paminėjimas, kurio amerikietiškame variante nebeliko. Filmo pavadinimas iš japoniško „Godjira“ buvo pakeistas į „Godzilla: King off Monsters“ (Godzila: monstrų karalius). Manoma, jog čia greičiausiai buvo nuoroda į amerikiečių pamėgtą King Kongą.
Kaip atpažinti japonišką ir amerikietišką filmus? Jei prasidėjus filmui iškart matote sugriauto Tokijo vaizdus, tada filmas yra amerikietiškas, nes japoniškame originale šie kadrai rodomi filmo pabaigoje. Be to, japoniškasis originalas prasideda nuo to, kaip yra sunaikinamas laivas, o ir pačios Godzilos pradžioje nerodo; ji pasirodo daug vėliau.
Pirmasis Godzilos epopėjos filmas surinko tais laikais milžinišką 5 milijonų dolerių sumą. Tikrai verta paminėti, jog filmas laikomas kino klasika ir yra patekęs į geriausių visų laikų filmų šimtuką.
Kokias problemas iškėlė filmas apie Godzilą
Kaip dažnai būna, filmai statomi ne šiaip sau. Jais dažnai bandoma iškelti kokia nors opi laikmečio problema. Kadangi, kaip jau minėta, pirmasis Godzilos epopėjos filmas gimė po to, kai buvo uždrausta filmuoti filmą apie „Lucky Dragon 5“ komandą, tad pirmasis Gozdilos filmas buvo nukreiptas ne prieš ką nors kitą, o būtent prieš atominį ginklavimąsi. Pati Gozdila čia simbolizavo branduolinę bombą. O štai vėlesniame filme „Gojira no giakusu“ (Godzila kontratakuoja) ji kovėsi prieš kitą monstrą, vadinamą Angirus, kuris filme simbolizavo atominį karą. Be to, pati radioaktyvaus monstro idėja turėjo padėti japonams nepamiršti branduolinio karo siaubų, kuriuos iš esmės jie vieninteliai visame pasaulyje ir patyrė. Tikėkimės, tie siaubai niekada nebepasikartos. Įdomu tai, jog pradžioje, Tanaka rimtai svarstė padaryti Godzilos galvą plokščią, kad ji primintų atominiam sprogimui charakteringą grybo formos debesį.
Kita problema, kurią bandyta iškelti filmo apie Godzilą pagalba, yra žmonijos atsakomybė už savo veiksmus. Godzila iš esmės yra žmogaus veiksmų produktas. Daktaras Seridzava, sukūręs „deguonies naikintuvą“, suvokė, kad šis ginklas kels grėsmę žmonijai, tad jis sunaikina visus savo užrašus. Vėliau, suvokdamas savo žinių pavojingumą, ir pats susinaikina kartu su Godzila. Filmo pabaigoje paleontologas Jamane pasako tokius žodžius: „Jeigu eksperimentai su atominiu ginklu tęsis ir toliau, tada panašūs į Godzilą monstrai, pasirodys vėl ir vėl“. Tuo jis išsakė visą pagrindinę filmo idėją ir, žinoma, atvėrė kelią tolesniems filmams apie šį Kaidziu.
Filmografija
Filmai apie Godzilą skirstomi į tris periodus:
Siova (1954 – 975 m.) – šiuo periodu buvo pasatyta 15 filmų. Jie tikrąja to žodžio prasme buvo „kepami“ kas vieneri ar kas dveji metai.
Tada po gana ilgos pauzės, atsiradusios nusmukus susidomėjimui žanru, sekė Hensei (1984 – 1995 m.) periodas. Hensei periodas ypatingas tuo, jog visų filmų veiksmas vyksta netolimoje ateityje, t.y. kitais metais nei kad buvo pastatytas filmas. Šiuo periodu pasirodė 7 filmai.
Vėliau seka periodas Sinsei arba kitaip Millenium t.y. atgimimas (1999 – 2004 m.). Šis periodas gimė kaip atsakas į 1999 amerikietiškąjį Godzilos variantą, kuris buvo visiškai nekanoninis, tad nepateko į oficialų Godzilos filmų sąrašą. Šiuo peridu buvo nufilmuoti 6 filmai.
Naujo periodo gimimas priklausys nuo to, kokią kryptį įgaus filmų apie Godzilą statytojai po naujausio 2014 metų filmo.
Taigi oficialiais Godzilos epopėjos filmais iš viso laikomi tik 29 filmai. Kiti yra neoficialūs, bet jų irgi yra nemažai. Į jų tarpą patenka ir serialai, ir nauji senų filmų pastatymai ir animacija, ir net komiksai.
Po pirmojo filmo pasirodymo, kitus 15 metų filmai apie Gozdilą buvo labiau orientuoti vaikus, tad Godzila kovodavo su visomis įmanomomis ir neįmanomomis pabaisomis, ateiviais, robotais, peraugusiais vabzdžiais ir taip toliau. Iš įdomesnių Godzilos priešininkų buvo milžiniškas drugelis Motru, robotas Mechagodzila ir peraugusį ežį primenantis monstras Agilasa.
Galų gale pasidarė taip, jog kuo daugiau Godzila turėjo priešų tuo jie darėsi idiotiškesni. Pvz. 1965 metais pastatytame filme Godzila kovėsi su ateiviais iš kosmoso, kurie ją pasiskolino iš Žemės mokslininkų už pažadą suteikti vaistus nuo vėžio. Bet vėliau ateiviai žmones apgavo, tad Godzila, būdamas Kaidziu, juos nubaudė.
O štai 1966 metais Godzila kovojo prieš milžinišką vėžį Ebira. 1967 m. vyko kova su gigantišku kondoru Kondra. Beje, tame pačiame filme Godzilos priešais buvo ir teroristų grupuotė „Raudonasis bambukas“. Tad pirmojo „visa griaunančio“ monstro įvaizdis buvo beveik visiškai prarastas. Godzila tapo Žemės gynėju ir iš esmės pozityviu herojumi, nors ir sunkaus charakterio.
Kiek vėliau kompanija Hanna-Barbera sukūrė animacinį serialą, kuriame Godzila bendradarbiavo su mokslininkų komanda, padėdama jų tyrimuose. Dar vėliau kompanija Marvel išleido komiksą, kuriame Godzila kovoja kartu su Avengers komanda. Kiek vėliau kūrėjų teises perėmė kompanija Dark Horse, tad atsirado visa serija komiksų apie Godzilą. Jie taip pat buvo keistoki: pvz. viename iš jų buvo istorija apie Godzilos kelionę į praeitį, ko pasekoje ji nuskandino Titaniką. Taip pat buvo nufilmuotas, animacijos klasika laikomas, trumpas filmukas „Bambi meets Godzilla“ (1969 m.).
Nuo antrojo filmo „Godzila kontratakuoja“, pasirodžiusio 1955 metais, prasidėjo visa filmų epopėja apie du besikaunančius Kaidziu. Šiame filme Godzila susikauna su Agilasa ir sugriauna Osaką. Beje, štai įdomus faktas: kai tik pasirodo informacija apie tai, jog bus statomas naujas filmas apie Godzilą, Japonijos miestai rašo paraiškas su prašymais, kad Godzila naujajame filme sugriautų būtent jų miestą.
Vėlgi, kaip buvo ir su pirmuoju Godzilos filmu, antrasis susilaukė savo amerikietiškos versijos, pasirodžiusios 1959 m. Ji dar labiau skyrėsi nuo japoniško varianto, nes šiuo atveju buvo pasielgta dar drastiškiau: buvo iškirptos visos scenos su japonų aktoriais, vietoj jų sudedant amerikiečius; be to, skyrėsi ir finalinė scena. Joje Godzila sugriovė ne Osaką, bet San Franciską. Idant būtų galima geriau perfilmuoti netinkamus kadrus, iš japonų buvo pasiskolintas ir Godzilos kostiumas. Tiesa, antrajame filme Godzila gebėjo ir skraidyti, panaudodama savo radioaktyvų kvėpavimą, tad ir pats filmas amerikietiškai publikai buvo pervadintas į „Gigantis the Fire Monster“ (Gigantis – ugninis monstras).
Filme „King Kong vs. Godzila“ (King Kongas prieš Godzilą), pastatytame 1962 m., japoniškoje versijoje laimi Godzila, o amerikietiškoje, žinoma, King Kongas. Tiesa, pradžioje amerikiečiai norėjo statyti filmą „King Kongas prieš Frankenšteino pabaisą“, bet pasirodė paprasčiau kartu su japonais pastatyti filmą „Kinkongas prieš Godzilą“.
Pirmasis filmas apie Godzilą, kuris nebuvo rodomas JAV publikai, buvo 1966 metų „Godzila vs. Sea Monster“ (Godzila prieš jūros monstrą).
1967 metais pasirodė pirmas filmas apie Godzilos sūnų, kuriam buvo duotas vardas Minila. Šiame filme Minila kaunasi su Kamakurais – milžiniškais vabzdžiais maldininkais bei Kumonga – milžinišku voru. Kai jau atrodė, jog Minilai prastai baigsis, staiga pasirodė Godzila ir, liaudiškai tariant, „pakrovusi visiems malkų“ kartu su sūnumi grįžo atgal į jūrą.
1968 metais, nuslopus Godzilos kultui, Toho kompanija sukūrė filmą „Destroy All Monsters“, į kur sudėjo praktiškai visus japonų kinematografijos Kaidziu: Godzilą, Motrą (milžinišką drugelį), Gidorą, Rodaną, Gorozaurą, Angilą, Kumonga, jūrų drakoną Mandą, Minilą, Baragoną ir milžinišką varaną iš filmo „Įstabusis varanas“, sukurto 1958 m metais. Šiame filme visi Kaidziu gyveno atskirame rezervate, kur buvo tiriami mokslininkų komandos. Tačiau šią monstišką idilę netikėtai sujaukė ateiviai iš kosmoso. Ateiviai pradėjo kontroliuoti Kaidziu ir šie ėmė griauti įvairius pasaulio miestus. Tačiau mokslininkams pavyko išlaisvinti monstrus ir kartu jie nugalėjo ateivius. Filmas turėjo milžinišką pasisekimą ir Godzilos kultas vėl atsigavo.
Iki filmo „Godzila 2000“, pasirodžiusio 1999 metais, visi ankstesni filmai apie Godzilą buvo daugiau mažiau tęstiniai, o visi vėlesni paprasčiausiai ignoruodavo prieš tai buvusių filmų siužetus ir pasirodydavo kaip atskiros ekranizacijos.
1999 metais Holivudo sukurtas filmas „Godzila“ buvo skirtas Tanakai atminti, tačiau jis taip nepatiko japonams, kad iš amerikiečių buvo atimtos teisės savarankiškai statyti tolesnius filmus apie Godzilą.
2004 metais Godzila gavo savo žvaigždę Holivudo žvaigždžių alėjoje.
Godzilos anatomijos ypatumai arba godzilometrija
1997 metais Godzilos garbei buvo pavadintas vienas iš Triaso (geologinio laikotarpio, kuris prasidėjo prieš 251 mln. m. ir baigėsi prieš 199,6 mln. m.) dinozaurų terapodų – jam suteiktas vardas Gojirasaurus. Be to, tokie paleontologai kaip Kennetas Karpenteris (kuris, beje, ir buvo Gojirasauro pavadinimo autorius), Peras Kristiansenas ir Darrenas Neišas buvo parašę mokslinius-jumoristinius straipsnius apie Godzilos anatomiją ir klasifikaciją (pvz. plačiau: Darren Naish. The science of Godzilla. Tetrapod Zoology).
Tikrą Godzilos anatominę sandarą yra sunku apibrėžti vienareikšmiškai, nes ji be perstojo kito. Štai žemiausia Godzila buvo „vos“ 50 metrų ūgio, o aukščiausia siekė net 120 m.; pastarosios svoris gi siekė iki 90 tūkstančių tonų.
Kiti godziliškosios epopėjos monstrai taip pat buvo milžiniški. Štai, pavyzdžiui, mažiausias jų Minila (Godzilos sūnus) buvo vos 15 m. ūgio ir svėrė tarp 2 ir 3 tonų, tuo tarpu Mechagodzila buvo 50 m ūgio ir svėrė daugiau kaip 40 tūkstančių tonų.
Tačiau Godzilos fanai vis vien sugebėjo paskaičiuoti, jog toks padaras kaip Godzila realiai negalėtų išgyventi. Pavyzdžiui, tokio dydžio padaras per dieną turėtų suvartoti 215 megakalorijų ir jei jo racione būtų tik žmonės, kurių vienetas sudaro maždaug 110 tūkstančių kalorijų, tai Godzila kasdien turėtų suėsti maždaug 2000 žmonių, kad nenumirtų iš bado. Žinoma vien apetitu neapsiribojama, nes tokiu svorio padarui sustabdyti neprireiktų jokios armijos, nes ji paprasčiausiai subliūkš suspausta savo pačios svorio. Negana to, esant tokiam ūgiui, Godzilos širdis nesugebėtų pumpuoti pakankamai kraujo į smegenis ir apsikritai negebėtų jo varinėti po organizmą.
Žinoma, jei Godzila nelįstų iš vandens, ji dar turėtų teoriniu galimybių išgyventi, panašiu principu kaip, pavyzdžiui, banginiai, nors Godzila yra bent 10 kartų už juos didesnė. Tačiau Godzilai vos žengus ant žemės paviršiaus jos kaulai akimirksniu lūžtų, o kadangi skausmo pojūtis per nervų galūnes juda maždaug 60 cm per sekundę greičiu, tai Godzila numirtų anksčiau nei suprastų, jog ji jau virto blynu.
Naujausi komentarai