- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuntus gyvavimo metus skaičiuojanti grupė „Liūdni slibinai“ jau yra laimėjusi ne vieną muzikinį apdovanojimą, tačiau pastaraisiais metais grupė dažniau su gerbėjais susitinka kamerinėse erdvėse.
Dėl pasirinkto netradicinio programos formato, klausytojai negali naujausio grupės albumo kūrinių išgirsti didelėse scenose ar stambiausiuose muzikos festivaliuose. Išskirtinai tik lietuviškas, žinomiausių poetų eiles verčiantys dainos žodžiais atlikėjai teigia, kad lietuvių kūryba įkvepia, todėl artimiausias jų koncertas vyks ypatingoje vietoje – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje.
Apie įkvėpimą, kūrybos išteklius ir lietuvių poeziją pasakoja grupės nariai – Aistė Lasytė, Vaidas Kublinskas ir Dominykas Vaitiekūnas.
– Grupė „Liūdni slibinai“ skaičiuoja jau aštuntus metus. Kaip kito Jūsų klausytojų auditorija?
Aistė: Ryškiausio pokyčio nepavyks išskirti. Pastebime, kad kasmet atsiranda mažiausiai po vieną žiūrovą, kuris pirmą kartą atėjo į mūsų koncertą.
Vaidas: Ir, žinoma, pastebime tuos, kurie ateina po keletą kartų. Galima sakyti, kad mūsų publika yra gana stabili.
Dominykas: Yra tokia pasaka, kaip visa šeima ropę rovė. Pas mus panašiai. Tik nieks nieko nerauna. Kai pradėjome koncertuoti, pas mus ateidavo labai daug jaunuolių. Vėliau tie jaunuoliai į koncertus pasiimdavo savo tėvus. Kai apsilankė mamos ir tėčiai – patyrėme ir močiučių antplūdį. Per tuos aštuonerius metus mūsų anksčiau ateidavę pasiklausyti jaunuoliai patys prisigimdė vaikų. Tad tokie ir pokyčiai. Matyt, gimstamumo pokyčiai.
– Kaip įsivaizduojate tobulą koncertą – žiūrovų pilnutėlė sporto arena, nedidelis būrelis ištikimiausių klausytojų, o gal vos kelių draugų ratas?
Vaidas: Dar nesame turėję netobulo koncerto. Vieni – savo atradimais, kiti – klaidomis, bet kiekvienas iš jų yra nepriekaištingai ir nepakartojamai tobulas. Kaip ir kiekvienas žmogus. Aišku, ne visus žmones mes mėgstame, tačiau tikrai ne dėl jų pačių kaltės.
– Dainuojate tik gimtąja kalba. Kai kurie muzikos pasaulio atstovai teigia, kad dainuoti lietuviškai sunku, o štai žodžiai anglų kalba yra skambesni, ritmiškesni. Šį teiginį, turbūt, galėtumėte lengvai paneigti?
Dominykas: Mes neigti nelabai mėgstame. Mėgstame palyginti. Drabužius arba tekstą su tekstu. Bet kalbą su kalba palyginti galėtume tuo atveju, jeigu būtume prikūrę daug dainų anglų kalba, bet, deja, nelabai prikūrėme. Tiesa, nelabai ir bandėme tokių kurti. Lietuvių kalba prirašyta tiek gerų tekstų, kad pirmaisiais grupės metais mes net nedrįsome patys rašyti. Kai išvartėme visus namie turimus poezijos rinkinius ir senus mokyklinius vadovėlius, ir patys ėmėme skiemenis į žodžius dėlioti. Tiesą pasakius, jeigu namuose būtume turėję daugiau anglų kalba rašytos poezijos nei lietuvių, gal būtų nutikę ir kitaip.
Vaidas: Sutinku, kad užsienio kalba dažnai prastas tekstas skamba geriau. Ypač mums. Būtent todėl lietuviškai kurti yra žymiai sunkiau – tekstas turi būti geras. Čia kaip tas šaukštas deguto – prastas tekstas sugadins net ir geriausią melodiją. Dėl šios keistai sudėtingos situacijos, suprantu tuos kūrėjus ir atlikėjus, kurie renkasi kitus kelius.
Aistė: Kalbant apie mus pačius, lietuvių kūryba mus įkvepia. Esame lietuviai, todėl kartais įkvepiame patys save, o nuo savęs juk nepabėgsi. Todėl ir ta kalba, kurią mokame geriausiai, – tinkamiausias būdas išreikšti žodžiams, kuriuos norime pasakyti.
– Nemaža dalis Jūsų dainų – žymių autorių kūriniai. Ką apskritai Jums, kaip kūrėjams, suteikia poezija?
Dominykas: Poezija mums, kaip kūrėjams, dažniausiai suteikia galimybę parašyti naują dainą.
Vaidas: Tačiau poezijos, kaip ir visų kitų meno rūšių, reikšmė – didžiai nežinoma ir, kas baisiausia, matyt nesužinotina.
– Jeigu „Liūdni slibinai“ būtų literatūros žanras, koks jis būtų?
Aistė: Feljetonas!
Vaidas: Didi tragedija su absurdo elementais.
Dominykas: Komiksas, sudarytas iš epitafijų, su smagiai pieštais velionių portretais ir su šviesiu mačernišku sonetu pabaigoje.
– Galima pastebėti, kad esate iš tų grupių, kurios kruopščiai renkasi, kur koncertuoti. Turbūt, vienas artimiausių koncertų, kuriame Jus išvysime – „Skaitymo festivalis“. Ar patys dažnai randate laiko knygai?
Aistė: Laiko knygai randu visada, kai tik užsimanau paskaityti.
Vaidas: Nemeluosiu, yra tekę.
Dominykas: Man knygų skaitymas užeina kaip priepuolis. Kai ištinka, skaitau kasdien. Kai šios ligos paūmėjimas atslūgsta – kartą per savaitę. Kartais nejaučiu jokių ligos simptomų ir neskaitau keletą mėnesių. Bet žinau, kad šis „priepuolis“ gali bet kada užeiti.
Grupės repertuare, jų pačių teigimu, be žymių poetų kūrinių, netrūksta liūdnų lietuvio gyvenimo detalių, teatrališkumo ir sąmojingumo. Nemokamo grupės „Liūdni slibinai“ „Koncerto Trise“ pasiklausyti bus galima jau antrą kartą vyksiančiame „Skaitymo festivalyje“, kurį organizuoja Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Grupės koncertas vyks rugsėjo 10 d. bibliotekos vidiniame kiemelyje esančioje Knygos scenoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...
-
Jazzu 36-ąjį gimtadienį sutinka Londone: lankome vietas, kur eidavome „nusirauti stogus“10
Justė Arlauskaitė-Jazzu gimtadienį švenčia savo jaunystės, meilės ir muzikos mieste – Londone. Lankydama ikoniškus sostinės rajonus, dainininkė retrespektyviai prisimena vietas, kur prasidėjo jos svaigi muzikinė karjera. ...
-
„Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje augusi operos solisto dukra It‘s Cheri: daug būdavau viena
Viktorija Vyšniauskaitė, žinoma sceniniu vardu It‘s Cheri – operos solisto Vaido Vyšniausko dukra. Iki septynerių metų ji augo „Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje. Ypač griežto auklėjimo padarinius ji sako jautusi i...
-
Smurtą ir badą kentęs jaunosios kartos dainininkas D. Valma: už savo likimą atsakau tik aš pats2
„Gyvenome močiutės bute. Viename kambaryje miegodavau aš, o kitame nuolat vykdavo vakarėliai, kuriuose kartu su mama dalyvaudavo pašaliniai žmonės, buvo rūkoma ir geriama. Ne kartą neturėdama kur paguldyti „draugų“, mam...
-
Gyvenimo dramas A. Užkalniui padėjo išgyventi naujas draugas: man jo reikėjo ne mažiau nei jam manęs17
Rašytojo Andriaus Užkalnio metai prasidėjo didele netektimi – teko atsisveikinti su mylima augintine Arizona. Supratęs, kad nenori gyventi vienas, vyras priglaudė praeityje sunkias traumas išgyvenusį šunį iš prieglaudos....
-
Dainininkė Liepa: esu dėkinga gyvenimui už balsą ir muziką1
Rodos, tik neseniai prasidėjęs ir daugybės žiūrovų simpatijų sulaukęs LNK pramoginis projektas „Muzikinė kaukė“ balandžio pabaigoje pasieks finišą. Todėl, jei dar nespėjote išsirinkti savo favorito, – pats laikas t...
-
Saldi P. Hilton vaikų kasdienybė: privatūs lėktuvai ir beveik 9 tūkst. kainuojantys vežimėliai1
Privatūs lėktuvai, „Burberry“ drabužiai ir vežimėliai, kurių kaina siekia beveik 10 tūkst. eurų. Apie tai, toli gražu, pasvajoti ne kiekvienam, tačiau amerikiečių verslininkės ir nuomonės formuotojos Paris Hilton vaikams tai – k...
-
Su „Salsamanais“ atsisveikino net dvi poros: paaiškėjo, kas toliau tęs kovą pusfinalyje
Praėjęs vakaras TV3 šokių ir pažinimo projekto „Salsamanai“ dalyviams buvo lemtingas – padovanojo ne tik dvigubai daugiau liūdesio, bet ir dvigubai daugiau džiaugsmo. Net dviem poroms nuotykis Havanoje jau baigėsi. Tačiau pagal...
-
Didžioji „Muzikinės kaukės“ intriga – kas pateks į finalą?4
„Muzikinėje kaukėje“ – ašaros, juokas ir dramatiška akimirka paskelbiant finalininkus. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis33
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...