Į Kauną atkeliauja paroda Rainių tragedijai atminti Pereiti į pagrindinį turinį

Į Kauną atkeliauja paroda Rainių tragedijai atminti

2012-06-06 19:00
Į Kauną atkeliauja paroda Rainių tragedijai atminti
Į Kauną atkeliauja paroda Rainių tragedijai atminti / DMN archyvo nuotr.

Į Kauną atkeliavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“, skirta Rainių žudynių 70-osioms metinėms paminėti.

Parodoje eksponuojamas žiauriai nukankintų žmonių sąrašas, kaltinimai, kuriais remianti buvo suimti, o vėliau ir nužudyti žmonės. NKVD ir NKGB darbuotojai pasinaudojo tuo, kad prasidėjo karas, ir naikino kitokių pažiūrų žmones, buvusių lietuviškų organizacijų (tautininkų, jaunalietuvių, šaulių ir kt.) narius.

Parodoje yra eksponuojami NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininko Petro Raslano ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininko Domo Rociaus 1942 m. spalio 7 d paaiškinimai LKP (b) sekretoriui Antanui Sniečkui.

P.Raslanas rašė: „Buvo prieita prie išvados, kad palikti Telšių kalėjime per 70 kontrrevoliucionierių savaime jau sudaro organizuotą gaują prieš Raudonąją armiją, ir juos ten palikti yra nusikaltimas. Tada man davė dalinį kariuomenės, keturis sunkvežimius ir du tankus, ir pasiūlė grįžti į Telšius. Aš sutikau ir pasiėmęs keletą darbuotojų ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininką drg. D.Rocių, 24-VI-41 m. į pavakarį išvykau.“ Vėliau P.Raslanas teigė: „Aš esu įsitikinęs, kad ten nebuvo nė vieno nekalto.“

Parodoje taip pat eksponuojami liudytojų prisiminimai, kurie pasakoja, kaip buvo išvežti politiniai kaliniai, kaip buvo surasti palaikai. Ekspertų, atkasus lavonus, išvados. Yra eksponuojamas 2001 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis P.Raslanui. Parodą gausiai papildo nužudytųjų, kalėjimo, koplyčios ir kt. nuotraukos, dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos ypatingojo archyvo.

Parodoje nuosekliai pasakojama, kokia buvo to meto politinė situacija Lietuvoje, už ką, kodėl buvo suimti ir kalinami žmonės, kaip jie mirė. Parodyta, kad apie Rainių tragedijos nusikaltimus buvo prabilta tik 1988 m., vėliau buvo sudaryta vyriausybinė komisija karo nusikaltimams tirti. Vienintelis gyvas likęs 1941 m. birželio 24–25 d. žudynių vykdytojas P.Raslanas Šiaulių apygardos teismo nutarimu (jam nedalyvaujant) nuteistas kalėti iki gyvos galvos.


Kas? Paroda.

Kur? Istorinės prezidentūros kiemelyje.

Kada? Iki liepos 4 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra