Jau kitą dieną žinomam LRT žurnalistui teks vesti naujojo LRT sezono atidarymo koncertą, o šiame sezone jis vėl sveikinsis su laidos „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovais.

„Toks gyvenimas ir taip jau sutapo, kad kažko pabaiga yra kažko kito pradžia, todėl manau, kad susitvarkysiu“, – paklaustas, ar spės atsikvėpti po tarnybos prieš grįždamas į televiziją, sakė I. Krupavičius.

Lapkričio 11 dieną pradėjęs savanorišką šauktinio tarnybą jis devynis mėnesius praleido kariniame padalinyje Rukloje. „Atvirai pasakius, tikrai norėjosi padaryti pertrauką nuo televizijos, pailsėti. Žmonės sako „keisk darbą kas trejus metus“, aš „Labame ryte“ išbuvau beveik devynerius. Manau, kad natūraliai ateina toks laikas, kai nebejauti iššūkių, pats savęs nemotyvuoji. Nuo to gali kentėti tiek tavo darbas, tiek tavo aplinka“, – sakė žurnalistas.

Dabar jis tikina besijaučiantis subrendęs ir net išmokęs disciplinos, kurios trūko ir darbe. „Kai keliesi labai anksti ryte, reikia išmokti laiku nueiti miegoti, kas kartais būdavo labai sunku. Kariuomenėje viskas labai paprasta: eini miegoti 22 val., todėl 6 val. jau gali drąsiai mankštintis. Didžiausias minusas rytinėje laidoje – ankstyvas kėlimasis – dabar man tikrai neatrodo minusas“, – džiaugiasi I. Krupavičius.

Jis sako, kad pasiūlymų grįžti į televiziją netrūko ir iš komercinių kanalų. „Labai gerai viską apsvarsčiau ir nusprendžiau, kad šiandien mano širdis ir siela dar yra šioje laidoje, ir, pasikrovęs naujos energijos, smagiai kibsiu į darbus. Be to, tiek būdamas kariuomenėje, tiek laisvalaikiu pajutau, kad žmonės teiraujasi ir išreiškia pageidavimus, kad būtų malonu vėl mane matyti laidoje. Tai – man irgi labai svarbus argumentas, kad grįžčiau“, – sakė „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas.

I. Krupavičius neslepia, kad tarnybai einant į pabaigą svarstė įvairius pasirinkimus, o vienas jų – negrįžti į televiziją ir tęsti profesinę karo tarnybą. „Visada stengiuosi viską apsvarstyti. Buvo svarstymų likti profesinėje karo tarnyboje, tačiau tai šiek tiek sudėtinga, nes mano metai jau ne tie. Jei likčiau, norėtųsi siekti karjeros, o įstatymai nelabai tai leidžia, kai esi tokių metų. Tačiau išlieka visai kita galimybė, kurią rimtai svarstau – jungtis prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir būti tuo tikruoju savanoriu, nes dabar buvau šauktinis savanoris“, – atskleidžia pašnekovas.

Jis aiškina, jog tai – du skirtingi dalykai. Krašto apsaugos savanorių pajėgos įkurtos jau seniai ir funkcionuoja savanoriškumo principu. Ten gali dalyvauti visi, nepriklausomai nuo amžiaus. Skiriasi ir pajėgų struktūra. „Tai yra tos pajėgos, kurios turbūt pirmos sureaguotų į susidūrimą su priešu. Tačiau savanorių pajėgose gali pakankamai gerai suderinti civilinį gyvenimą, gali dirbti, net priklausyti partijai ir būti Krašto apsaugos savanorių pajėgose, ką iš esmės draudžia profesinė karo tarnyba“, – kalba I. Krupavičius.

Be to, jo žodžiais, Krašto apsaugos savanorių pajėgose kaip tik yra Civilių ir karių bendradarbiavimo būrys, kurio Viešųjų ryšių skyriuje žurnalistas ir mato save: „Daugiau bendraujant su civiliais, informuojant, šviečiant, užsiimant tokia misija ir, žinoma, kartą per mėnesį dalyvaujant pratybose“.

Ateityje su krašto apsaugos savanorio pareigomis I. Krupavičius planuoja derinti ne tik rytinės laidos vedėjo darbą, bet ir svarsto apie naujus projektus. „Kol buvau kariuomenėje, galvoje gimė pora projektų, tad, kai būsiu televizijoje, žiūrėsime. Tikrai niekas nestovės vietoje. Dabar pagrindinis mano tikslas su jauduliu yra grįžti ir sveikintis ryte su žiūrovais, juos žadinti su Lietuvos himnu“, – tikina žurnalistas.