Internete parduodami vieno privataus Kanados muziejaus sarmatų genties vado auksiniai papuošalai vos nevirto skandalu, vertu Mindaugo karūnos. "Kauno diena" gavo iš pirmo žvilgsnio sensacingą pranešimą apie internete užsieniečių parduodamą sarmatų genties vado antkaklę ir kabutį.
Įtarė skandalą
Anot pateikusių šią informaciją Pauliaus Aglinsko ir Mato Valadkevičiaus, šios brangenybės (internete nurodoma jų kaina – 8 mln. dolerių), gali būti Lietuvos relikvijos, nes iki 1009 m. mūsų kraštas vadinosi Sarmatija.
P.Aglinskas ir M.Valadkevičius smalsauja, kiek sumokėjo šių vertybių (jos sukurtos pirmajame šimtmetyje pr. Kr.!) pirkėjai vienam Lietuvos muziejų, kurio sertifikatas matosi nuotraukoje internete. "Tai tas pat, kas parduoti Mindaugo karūną kažkokiems milijonieriams", – piktinosi laiško autoriai.
Kaip yra iš tiesų? Kas galėtų sieti Lietuvą su Sarmatija ir sarmatų genties vado antkakle ir kabuku?
Gyveno ne vien baltai
Anot Venesueloje gyvenančios pasaulyje žinomos lyginamosios kalbotyros specialistės ir žurnalistės, daugybę metų pašventusios baltų kalbotyrai ir prosenovei, Jūratės Statkutės de Rosales, Sarmatija vadintos žemės tarp Baltijos ir Juodosios jūros. Sarmatai – bendras vardas genčių, atvykusių iš Rytų ir prasiskverbusių į minėtos teritorijos pietines žemes maždaug 200 m. pr. Kr. (anksčiau ši didžiulė teritorija vadinosi Skitija). Beje, Karpatų kalnai dar ilgai buvo vadinami Sarmatijos kalnais, o didžiulės teritorijos tarp dviejų jūrų pavadinimas Sarmatija išliko net maždaug iki XVII a.
"Sarmatijoje, kaip ir Sovietų Sąjungoje, gyveno įvairios tautos, tarp kurių buvo ir sarmatai, ir Rytų bei Vakarų baltai. Pastarieji tam tikrais laikotarpiais buvo užvaldę šias didžiules žemes ir gentis. Tačiau tai nereiškia, kad Sarmatiją visuomet valdė baltai. Tie Krymo žemėse rasti antkaklė ir kabutis vargu ar buvo baltų rankų darbas, nes tose vietose gyveno kitos gentys. Be to, archeologams bei kitiems specialistams nesunku nustatyti, kokia gentis sukūrė šiuos papuošalus", – įsitikinusi J.Statkutė de Rosales.
Skaitytojams priminsime, kad pirmajame šimtmetyje pr. Kr. Sarmatijoje sukurtą papuošalą internete parduoda Kanados korporacija "Tamoikins Museum – Tamoikins Inc.", kuri pernai Trakuose buvo surengusi parodą "Ukrainos auksas – nuo skitų iki šių dienų". Parodos eksponatai buvo apdrausti beveik 70 mln. dolerių suma. Tarp apdraustųjų buvo ir kelių tūkstančių metų senumo auksinis sarmatų genties vado kaklo papuošalas.
Pražiopsotas Vytauto diržas
"Tamoikins Museum – Tamoikins Inc." viceprezidentas Michailas Tamoikinas yra kilęs iš Ukrainos ir tęsia tėvų bei senelių tradiciją kolekcionuoti senovės dirbinius, juos įteisinti, rūpintis jų likimu ir supažindinti pasaulį su unikaliomis kolekcijomis. Tamoikinų muziejaus ištakos siekia XIX a., kai septynios susigiminiavusios įtakingos šeimos ėmė kaupti antikvarinius daiktus.
"Reikia tik sveikinti tai, kad privačių kolekcijų savininkai parodo ar parduoda vertybes viešai, o ne juodojoje rinkoje. Tai rodo, kad parduodami eksponatai yra įteisinti, žinoma jų metrika. Ši sarmatų genties vado antkaklė ir kabukas buvo rasti sovietmečiu Kryme, kai Michailo Tamoikino tėvas, buvęs Sovietų Sąjungos geologijos ministerijos viceministras, važinėjo po įvairių kanalų statybas. Anuomet tokios statybos vyko be archeologijos specialistų, todėl viceministras lengvai prieidavo prie vertingų radinių ir juos kolekcionavo", – aiškino vilnietis archeologijos profesorius Aleksejus Uchtanas.
Anot jo, Tamoikino korporacija šiaip jau savo eksponatų nepardavinėja, o įtarinėdami šį privatų kolekcininką parduodant "mūsų" relikvijas, verčiau pagalvokime, kodėl tylėjome tada, kai mūsų ambasada Baltarusijoje, nors ir turėjo galimybę, nenupirko Vytauto Didžiojo diržo? Dabar jis yra Baltarusijos, o ne Lietuvos nuosavybė.
O sarmatų papuošalus, A.Uchtano įsitikinimu, gamino tikrai ne baltai – specialistui esą tai labai nesunku pastebėti.
Tik konservavo
Kai Tamoikino muziejus rengė savo kolekcijų parodą Trakų istorijos muziejuje, Lietuvos dailės muziejaus P.Gudyno restauravimo centro archeologinių radinių konservavimo skyriaus vedėjai, konservavimo ekspertei Laimai Vedrickienei teko konservuoti kai kuriuos pažeistus eksponatus.
"Tarp jų buvo ir jūsų minima genties vado antkaklė bei kabukas. Lietuva tik tiek ir tėra susijusi su šiais eksponatais. Tai teigiu visiškai atsakingai", – sakė L.Vedrickienė. Ji patarė tiems, kurie domisi šių eksponatų metrika bei tarptautine kolekcinės kainos apskaičiavimo metodika, žvilgtelėti į Trakų muziejaus išleistą katalogą "Tamoikins Museum parodos Trakų istorijos muziejuje: Ukrainos auksas nuo skitų laikų iki šių dienų katalogas, 2008, Lietuva".
Naujausi komentarai