„Mes, visuomenė, pradėjome per daug kabinėtis prie visko – tokios kavos aš tikrai negersiu, aš negaliu sėdėti prie vieno stalo, jei tas žmogus valgo jautienos steiką, kodėl ten dainavo ta dainininkė, kuri man nepatinka. Dieve brangiausias, tai eik, daryk ką nors kitą gyvenime, kodėl tau reikia žiūrėti į tą dainininkę? Taigi niekas neprikalė tavęs prie sienos. Kodėl yra toks išprotėjimas? Mes per daug gerai gyvename. Ir kaip viena nuostabi rašytoja pasakė – seniai karo nebuvo. Nes seniai mes neturėjom problemų“, – šį antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“ sakys renginių organizatorius. 

Laidos metu J. Morkūnas prabils ir apie renginių organizavimo verslą supurčiusią koronaviruso krizę: „Yra labai geras daiktas, kuris mane išmokė – tai 2008 metų finansinė krizė. Nuskambėsiu kaip kokia babytė, bet reikia  turėti pinigų laidotuvėms. Tik čia kalba ne apie laidotuves, o apie tai, kad turėkim truputį lašinių, turėkime rezervo menamai krizei. Ir, ačiū Dievui, man užteko proto per 20 veiklos metų, nes gyvenom iš santaupų“.

Vyras prisimins ir smagius nutikimus dirbant renginių organizavimo srityje. Vienas jų – J. Morkūno organizuotas aukcionas, kurio metu jis nusprendė pakurstyti aistras ir neįvertindamas, kiek iš tiesų reiks sumokėti pinigų, sudalyvavo aukcione.

„Buvo atvažiavusi Švedijos princesė, vienas kitas arabų šeichas, mūsų verslo grietinėlė. Rinkome pinigus kilniam tikslui. Paskutinis daiktas aukcione buvo paveikslas. Kažkaip ramiai ten rankas kelia, o aš, kaip organizatorius, irgi pakėliau – juk reikia rinkti pinigus. Kažkas vėl pakėlė,  tada aš vėl pakėliau... Hmm, žiūriu, daugiau niekas nekelia. Daugiau niekas nekelia! Daugiau niekas nekelia! Trys, du, vienas – parduota. Ir supratau, kad nusipirkau už žiauriai brangiai“, – sakys J. Morkūnas.