„Norėjosi tiesiog atsipūsti, pabėgti nuo visų sveikinimų ir nereikalingo šurmulio“, – sakė Justina.
Pasak jos, sprendimas išvykti buvo sąmoningas: švenčiant namuose, neišvengiamai tektų suktis prie puodų, priimti svečius ir rūpintis detalėmis. Zakopanėje viskas paprasčiau – šventinė nuotaika ateina savaime.
Moteris pasdakojo, kad gimtadienio rytas čia prasidėjo itin jaukiai: draugė paruošė pusryčius, tortas jau buvo nupirktas, o balionai – pripūsti.
„Atsibundi ir niekuo nereikia rūpintis“, – juokėsi Justina.
J. Partikė atvira, dienos planuose – kalnai, šampanas, o vėliau ir vakarinės pramogos mieste. Paprasta, bet, kaip pati sako, „labai, labai faina“.
Metai, kai nestigo judesio ir impulsyvumo
Paklausta apie praėjusius metus, Justina pripažino, kad išskirti vieną ryškiausią momentą – nelengva. Darbai, pasak jos, klostėsi itin sėkmingai: veiklos netrūko, tempas buvo didelis, o kryptis – aiški.
Vis dėlto vienas epizodas išsiskiria savo spontaniškumu. Tai – automobilio keitimas.
„Vieną dieną draugai buvo atvažiavę pas mane, kepėme mėsą, kalbėjomės, ir tiesiog priėjome prie temos, kad man reikia keisti mašiną. Ir realiai per porą dienų nusipirkau naują“, – pasakojo ji.
Šis sprendimas, anot Justinos, puikiai atspindi jos charakterį. Impulsyvumas ją lydėjo dar jaunystėje ir, panašu, niekur nedingo net sulaukus 36-erių.
„Kartais tas impulsyvumas būna rizikingas – gali ir nepasisekti. Bet šį kartą neprašoviau. Mašina – labai gera“, – šypsojosi ji.
Įdomu tai, kad prie šio sprendimo prisidėjo ir jos sekėjai. Automobilis buvo perkamas Kaune, o vienos sekėjos vyras padėjo jį patikrinti ir įvertinti techninę būklę.
„Tai dar kartą parodė, kokią bendruomenę turiu“, – sakė Justina.
Ko linki sau gimtadienio proga?
Gimtadienio proga Justina sau linki… nesikeisti. Tiksliau – išlikti tokiai, kokia yra dabar: jaunatviškai, impulsyviai ir nebijančiai rizikuoti. Tai, pasak jos, galioja tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe.
„Nebijau investuoti, nebijau rizikuoti, nes žinau, kad vienaip ar kitaip viskas atsiperka“, – sakė ji.
Būtent drąsa ir judėjimas į priekį, anot moters, yra tai, kas neleidžia užstrigti.
Ji atvirai kalbėjo ir apie dažną visuomenės požiūrį, kad motinystė reiškia stabtelėjimą.
„Daugelis galvoja, kad jei esi mama, tai jau viskas – turi sėdėti namuose. Bet yra ir tėčiai. Vaikus galima kartais palikti, galima kažkur išvažiuoti, kažką nuveikti – ir be vaikų, ir su vaikais“, – pabrėžė ji.
Svarbiausia, Justinos įsitikinimu, yra ne stovėti vietoje, o nuolat judėti pirmyn. Ir panašu, kad 36-uosius metus ji pasitinka būtent su tokia nuostata – lengva, drąsia ir kupina judesio.
(be temos)
(be temos)
(be temos)