– Vasarą pasitikote pristatydama solinę dainą. Atsiskirsite nuo merginų grupės?

– Nors dabar turiu programą su bandu, koncertuoju ir su merginomis. Be to, keičiantis grupės sudėčiai taip manęs nepasigenda, yra daugiau galimybių susiderinti. Norisi suderinti visas veiklas – ir vaidinimą miuzikluose, šokių spektakliuose. Visos jos man mielos ir negalėčiau užsiimti tik viena kuria.

– Prieš kelias savaites netradiciškai minėjote gimtadienį: leidotės į dvidešimt penkių kilometrų žygį pėsčiomis pajūriu. Ašarų nebraukėte po tokio išbandymo?

– Atsitiktinai sužinojau, jog mano gimimo dieną vyks toks ėjimas. Pagalvojau, kad jau atsibodo neįdomūs įprasti gimtadieniai sėdint prie stalo. Grįžti vėlai naktį, atrodo, nieko doro nenuveikęs (juokiasi)... Aišku, smagu pasibūti su draugais, tačiau laiką kartu galima leisti ir kitokioje aplinkoje.

Išties buvo nežinios, ar įveiksiu tokią distanciją. Anksčiau esu tik neskubėdama bėgusi dešimt kilometrų. Kai pabandžiau nubėgti penkiais daugiau, pajutau diskomfortą keliuose. Supratau, kad geriau nepersistengti, visgi nesu profesionali sportininkė. Tačiau džiaugiausi, kad pasiryžau išbandyti save. Oras buvo puikus, sutikome daug pakylėtai nusiteikusių žmonių. Be to, einant visai kiti raumenys dirba, pajutau pagal skausmą kitą dieną (juokiasi). Mielai dalyvaučiau dar kartą kitąmet.

– Daug draugų pasiryžo tokiai „šventei“?

– Deja, daug atkrito. Vieni, matyt, išsigando neįveiksią tokio atstumo, kiti baiminosi blogo oro. Treti iškart atvirai pasakė, kad tiesiog jiems toks užsiėmimas netinka, eitų nebent tik dėl manęs. Tad per prievartą gimtadienio minėti nekviečiau – tikrai nenorėjau, kad kitą dieną mane dėl to „užgraužtų“ (juokiasi). Bet ir dviese su vyru Sauliumi nuėjome, sutikome daug pažįstamų. Aišku, kitądien vis tiek sulaukiau staigmenos – su šeima šventėme gimtadienį. Bet tiek nuėjus galima ir ramia sąžine sėdėti.

– Matyt, ir kasdienybėje sportas nėra retas jūsų svečias. Juk būti geros formos – dalis jūsų profesijos.

– Išties stengiuosi gyventi kuo aktyviau – bent du-tris kartus per savaitę apsilankyti sporto klube. Gerbiu visokias nuomones, bet scenos žmogus turi atrodyti gerai. Jei tik galėčiau, sportuoti eičiau kiekvieną dieną. Tačiau mano darbo grafikas nepastovus – ne kiekvieną rytą gali tam skirti laiko. Ne mažiau svarbus ir geras poilsis. Kai išsimiegu, jaučiuosi visai kitu žmogumi. Todėl kartais vietoj sporto renkuosi ilgesnį miegą. Džiaugiuosi, kad vasarą daugiau galimybių sportuoti atsiranda lauke.

– Ne vienas galėtų pavydėti tokio entuziazmo...

– Sportuoti man tikrai nėra kančia. Tai kaip tik suteikia energijos. Ateini į treniruotę paniurusios nuotaikos, o išeini pasikrovęs gerų emocijų. Taip pat pabendrauji su žmonėmis. Bet to, anksčiau atsikėlus ir diena ilgesnė tampa. Gal sunkiau buvo pradėti sportuoti. Bet kadangi prieš tai šokau, organizmui nebuvo sunku prisitaikyti. Vienu momentu buvau apleidusi ir šokius, ir sportą, susilaukiau sūnaus Majaus. Labai džiaugiuosi dabar grįžusi prie režimo.

– Norėdama išlaikyti idealią figūrą skaičiuojate ir kiekvieną į burną dedamą kąsnį?

– Skaitau etiketes, domiuosi produktų sudėtimi, dažniau maistą gaminu namuose. Tačiau kąsnius skaičiuoju ne dėl poreikio lieknėti, bet dėl užklumpančių skrandžio negalavimų. Matyt, tiesiog veikia stresas, įtemptas darbų grafikas. Todėl vengiu riebaus maisto, mažai vartoju pieno produktų, stengiuosi neprisivalgyti prieš miegą. Kita vertus, džiaugiuosi, kad taip yra – kitaip valgyčiau viską iš eilės (juokiasi). Nesu kaprizinga, man viskas skanu. Aišku, su laiku jaučiu, kad pats organizmas nepriima sunkesnio maisto. Todėl natūraliai į racioną įtraukiau daugiau daržovių. Dabar kaip tik uogų sezonas prasideda. Tačiau turiu didžiulę silpnybę saldumynams. Net jei nieko neleidžiu saldaus nusipirkti iš parduotuvės, būtinai kompensuoju tai saldžia arbata. Sunku kovoti su cukrumi (juokiasi). Deja, vyras irgi šią problemą turi.

– Saldumynus ne tik nuo penkiamečio sūnaus, bet ir nuo vyro slėpti tenka?

– Taip, vieni nuo kitų slepiame (juokiasi). Nėra taip, kad vienas kitam su Sauliumi padėtume šioje situacijoje. Jei vienas bando nevalgyti, kitas valgo (juokiasi). Nors ir labai stengiuosi, kad Majus saldumynų namie nematytų, jis jau išmoko jų iš kitų – močiučių, draugų – išsireikalauti.

– Leisdama atžalą į baseiną stengiatės atsverti šia „nuodėmę“?

– Norėtųsi, kad vaikas užsikrėstų sveiku gyvenimo būdu. Tai pirmosios jo sporto treniruotės. Plaukti dar nemoka, bet vandens nebijo, šokinėja, nardo. Jei įkristų į vandenį, tikrai išsikapanotų. O tai svarbu. Šiaip jis aktyvus vaikas, todėl neišvengiamai šalia protinių užsiėmimų toliau reikės sugalvoti daugiau fizinių veiklų. Būna, kad vakare ateina dar „neišsikrovęs“, nežino, kur energiją padėti, tada ir užmiega sunkiai.

– Šeimos pagausėjimo dar neplanuojate?

– Labai norėčiau mergaitės, bet dar neplanuojame. Dar yra šiek tiek laiko (šypsosi).