Tvarkingi ir griūvantys Žaliakalnio medinukai, apsnigti, apsupti vešlios medžių žalumos ar būrelio žmonių. Tokie vaizdai atgyja prancūzų dailininko Gilles‘o Vuillard'o tapybos darbuose.

Svarbiau nei meilė

Naujausių Kaune gyvenančio dailininko tapybos darbų ir piešinių paroda veikia Senamiesčio klube.

Gyventi į Lietuvą prancūzas persikėlė prieš aštuonerius metus. Pasiteiravus, ar dailininką atviliojo meilė, jis išsisuka nuo tiesaus atsakymo: "Apie asmeninį gyvenimą nepasakosiu. Pakalbėkime apie mano kūrybą." Ir čia pat tęsia: "Man rūpi, kad jūsų mediniai namai nyksta, jie labai nekokybiškai atnaujinami. Tai, kad lietuviška medinė architektūra žalojama, mano širdį žeidžia labiau nei koks meilės romanas."

Tapyti medinį Kauno veidą prieš porą metų jį paskatino garsus vyresniosios kartos prancūzų dailininkas Gerard'as Fromanger'is.

"Tarp mano paveikslų su nutapytais girtaujančiais žmonėmis jis išvydo keletą medinukų. Ir iš karto pasiūlė tęsti šią temą", – kolegos patarimą prisiminė G.Vuillard'as.

Senoji medinė architektūra prancūzui krito į akį jau pirmą kartą apsilankius Lietuvoje. Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse prancūzas suprato aptikęs autentišką lietuvių kultūros pėdsaką.

"Kai kurie ten stūksantys mediniai namai siekia Didžiosios prancūzų revoliucijos laikus", – G.Vuillard'as neslėpė susižavėjimo Rumšiškėse matytais XVIII a. pabaigą siekiančiais statiniais. Medines bažnyčias, koplyčias, sinagogas, gyvenamuosius namus jis vadina unikaliu Lietuvos architektūros palikimu.

Lietuva – medinė Italija?

"Jei medinį paveldą tinkamai išsaugosite, po kokių dvidešimties metų į Lietuvą turėtų plūstelėti turistų. Lietuva gali tapti medine Italija – šalimi, į kurią važiuojama pasižiūrėti autentiškos senosios architektūros. Juk niekur kitur Europoje, išskyrus Latviją, Estiją, Baltarusiją ir dalį Rusijos, kur jos išlikę mažiau, nebėra didelių medinių miesto dalių", – tikino G.Vuillard'as ir pastebėjo, kad Prancūzijoje senų medinių namų beveik neišlikę.

Architektūrinio paveldo išsaugojimu susirūpinusį prancūzą šiurpina nykstantys Kauno medinukai, šiurkštūs ir atsainūs jų renovacijos metodai. Gyvendamas Žaliakalnyje, jis pastebi blunkančias medinių kvartalų spalvas. Sodrias geltoną, raudoną, žalią dažyto medžio spalvas, kurios taip džiugindavo akį žiemą, išstumia balkšvas plastikas, kuriuo medinukai apkalami iš lauko.

"Kokios skirtingos ir ryškių spalvų anksčiau buvo namų durys! Dabar sudėtos vienodos, praradusios savo unikalumą", – apgailestavo dailininkas.

Namą pirktų medinį

G.Vuillard'as nesmerkia kauniečių, medinukams atnaujinti naudojančių senąjį architektūros veidą žalojančias pigias medžiagas. Galbūt jie neturi pakankamai pinigų – svarsto dailininkas, įsitikinęs, kad kainų skirtumas, atnaujinant namą autentiškomis medžiagomis, turėtų būti kompensuojamas.

"Valdžia, paveldu besirūpinančios institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio medinei architektūrai. Neabejoju, kad būtų galima gauti pinigų iš Briuselio. Yra UNESCO, kurios dėmesį reikėtų atkreipti. Prisiminkime ir Norvegiją, kur išsaugotos didelės medinės miestų dalys. Galbūt skandinavai, šiame regione turinty daug ekonominių interesų, galėtų patari, kaip geriau isšaugoti medinukus", – galimos paramos šaltinius vardijo G.Vuillard'as.

Tačiau svarbiausia, anot jo, kad išgelbėti medinę architektūrą norėtų patys lietuviai. "Kalbu ne kaip prašalaitis, nurodinėjantis, ką ir kaip daryti. Nesu prašalaitis – aš čia gyvenu. Paveldą stenkimės išsaugoti visi kartu", – sakė dailininkas, savo kūryba siekiantis atkreipti visuomenės dėmesį į nykstantį paveldą.

Ar jis pats gyvena mediniame name? "Nusipirkti namą – ne dailininko atlyginimui. Tačiau jei kada turėčiau tokią galimybę, tikriausiai rinkčiausi medinį", – svarstė prancūzas.

Kas? G.Vuillard'o paroda "Medinė architektūra ženklina Lietuvą".

Kur? Senamiesčio klube (Vilniaus g. 34, įėjimas iš L.Zamenhofo gatvės).

Kada? Iki vasario 11 d. 10–12 val. darbo dienomis.