Birželio 9-ąją minimą Tarptautinę archyvų dieną Lietuvos archyvarai pažymės „Gyvo archyvo“ švente.

Atsiveria archyvo klodai

Kauno apskrities archyvas savo profesinės šventės proga birželio 7-ąją organizuoja ekskursijas po dokumentų saugyklas, archyvo skyrius, sudarydamas galimybę stebėti, kaip restauruojami seni dokumentai, pamatyti, o gal net ir pačiupinėti įdomiausius ir svarbiausius ne tik miesto, bet ir visos šalies istorijos dokumentus.

„Gyvo archyvo“ dienos proga bus galima apžiūrėti jau veikiančias parodas. Viena iš jų – „Auka Laisvei“ skirta Romo Kalantos aukos 40-osioms metinėms, o kita – „Tautinės mažumos laikinojoje sostinėje“.

Pastarojoje, parengtoje archyvo vyr.specialistės Nijolės Ambraškienės, eksponuojamos tuo metu laikinojoje sostinėje gyvenusių žymiausių žydų, lenkų, rusų, vokiečių nuotraukos, įvairių draugijų veiklą atspindintys dokumentai, pastatų planai, tautinių mažumų renginių afišos, įvairūs kiti dokumentai, kurie leidžia iš arčiau pažvelgti į daugiatautį laikinosios sostinės veidą.

Žvilgsnis į žydų istoriją

Anot Kauno apskrities archyvo vyr.specialistų Vitalijos Girčytės ir Arvydo Pakštalio, bendradarbiavusių rengiant šią parodą, beveik trečdalį laikinosios sostinės gyventojų sudarė žydai. Tai buvo vienintelė tautinė mažuma, sugebėjusi pasinaudoti Konstitucijos garantuota autonomijos teise. Tad žydai turėjo savo reikalams ministrą Vyriausybėje, Žydų tautinę tarybą, plačiai veikė jų politinės partijos, kultūros, švietimo labdaros organizacijos.

Parodoje pateiktos afišos byloja, kad, pavyzdžiui, Naujasis žydų teatras savo veiklą pradėjo 1935 m. gruodžio 7-ąją didžiausiu šlageriu su muzika, dainomis ir šokiais „Brazilijos luošys“. Šiame šlageryje grojo vieno iš garsiųjų brolių Stupelių vadovaujamas orkestras.

Iki šių dienų išlikusi ir pirmųjų futbolo rungtynių (1935 m. balandžio 13 d.) tarp „Makabi“ ir Jaunalietuvių sporto organizacijos afiša.

Garsių žmonių dokumentai

Parodoje galima pamatyti garsiausių tautinių mažumų atstovų nuotraukų jų išlikusiose pasų kortelėse: garsių muzikų brolių Hofmeklerių, dailininko Arbit Blato, pirmojo šachmatininko iš Lietuvos Aleksandro Machto, dalyvavusio šachmatų olimpiadoje, dailininko Mstislavo Dobužinskio, brolių Tilmansų, įkūrusių „Metalo“ fabriką, švietėjo Aleksandro Timinskio, kultūros istoriko, filosofo Levo Karsavino ir kt. Beje, tarpukario Kaune čigonai turėjo pasus.

Parodoje eksponuojamas Steigiamojo Seimo 10-mečio proga keturiomis kalbomis miesto savivaldybės išleistas atsišaukimas, kuriame yra ir tokios šiuolaikiškai skambančios eilutės: „Būkime rimti, blaivūs ir džiaukimės nepriklausomybe.“

Kauno apskrities archyvo darbuotojai prašo iš anksto registruotis tel. 207 696 ekskursijoms, kurias archyvo darbuotojai ves birželio 7 d. nuo 10 iki 18 val. kas dvi valandas.