Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (KAVB) galima pamatyti unikalią, atvežtą iš Rusijos valstybinės menų bibliotekos skaitmenintų graviūrų parodą „XIX a. maskarado kostiumas“.

Prie bibliotekos lopšio

Ši paroda iš „teatralkos“ (taip Rusijoje vadinta Valstybinė menų biblioteka) į Kauną atkeliavo neatsitiktinai – jai kelią į Kauną nutiesė KAVB dirbanti žinoma teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Jos pastangomis ir per Maskvoje užsimezgusias pažintis Rusijos valstybinės menų bibliotekos Ikonografinių leidinių kompleksinio skyriaus vedėja Jelena Chaplanova ir tos pačios bibliotekos Kultūros programų skyriaus vedėja Jekaterina Šumianceva atvežė į Kauną 30 skenuotų graviūrų ir litografijų kopijų.

Teatralizuotame parodos atidaryme, kaip ir dera maskarado temai, netrūko šampano purslų, aistringų smuiko melodijų ir maskarado bei jo kostiumų istorijos įdomybių, kurių gausiai pažėrė J.Šumianceva.

Kadangi „teatralką“ 1922 m. įkūrė Aleksandras Fominas – labai išsilavinusi, įvairiapusė asmenybė, tai bibliotekos fondus, visų pirma, okupavo anuomet statytų pjesių programėlės, aktorių, režisierių nuotraukos, teatro dailininkų dekoracijų, kostiumų eskizai ir panaši teatrinė medžiaga.

Ją labai praturtino garsusis teatro teoretikas, aktorius ir režisierius Konstantinas Stanislavskis, 1933 m. padovanojęs asmeninę biblioteką.

Vyrai vilkėjo sukneles

„Prašau nepainioti maskarado su karnavalu, būdingu liaudies tradicijai. Maskaradas – tai aukštuomenės pokylis, kurio dalyviai, apsivilkę teminius kostiumus, užsidėję kaukes ar domino, tampa neatpažįstami ir gali elgtis nevaržomai. Pirmieji maskaradai Rusijoje pradėti rengti XVIII a., o caras Petras I pavertė juos viešu pasilinksminimu, kokio rusų aukštuomenė iki tol nežinojo“, – pasakojo J.Šumianceva.

Petro I duktė, aistringai mėgusi dvaro pramogas, tapusi imperatore, pradėjo rengti maskaradus – vaidinimus itin dažnai, kartą per savaitę. Kadangi itin dailiai nuaugusiai imperatorei tiko ir vyriški drabužiai, ji atrado naują maskarado rūšį – „metamorfozę“. Tokiuose maskaraduose vyrai vilkėjo moteriškais drabužiais, o damos – vyriškais kostiumais. Kaukių nedėvėdavo, ir tuklūs dvariškiai negalėjo paslėpti po kauke savo asmenybės, itin kvailai atrodžiusios su ano meto moteriška apranga. Tik valdovė „metamorfozių“ karnavaluose atrodė žaviai su bet kokiais drabužiais.

Atvirkščias pasaulis

Labai mėgo maskaradus ir Jekaterina II – jos karūnavimo proga tris dienas trukusį maskaradą režisavo pirmasis rusų aktorius Fiodoras Volkovas. Vėliau į valdovės rūmus kiekvieną penktadienį rinkdavosi iki keturių tūkstančių žmonių.

Pati imperatorė mėgdavo į maskaradą atvykti slaptai ir mulkinti tuos, kurie nesugebėdavo jos atpažinti. Yra žinoma, kad kartą imperatorė, persirengusi karininku, pasislėpusi po domino kauke, įkyriai meilinosi jos nepažinusiai kunigaikštytei.

XIX a. išplito maskaradai be išankstinio scenarijaus. Juose galėjo lankytis visi, apsirengę maskarado kostiumu. Anot J.Šumiancevos, maskaradas – atvirkščias pasaulis, kuriame vyrai kuklinasi ir alpsta, o moterys laksto paskui vyrus, berdamos jiems meilės prisipažinimus, kviesdamos į pasimatymus.

Ilgainiui atsirado tiek daug norinčiųjų pabuvoti atvirkščiame pasaulyje, kad Rusijos vyriausybė net priėmė nutarimą rinkti maskaraduose lėšas 1812 m. karo invalidams remti.

Papildė drabužių istoriją

Greta viešųjų maskaradų, Rusijoje buvo rengiami ir privačių asmenų kaukių baliai. Ypač didžiulio pasisekimo sulaukė tokie baliai senatoriaus Vasilijaus Engelharto namuose, kuriuose lankėsi ir imperatoriaus šeimos nariai. Būtent šiuose namuose rutuliojasi Michailo Lermontovo dramos „Maskaradas“ veiksmas. Dramos herojaus Arbenino lūpomis pasakoma tokių pokylių sėkmės formulė: „Kai veidą paslepiam po kauke,/ Tai nuo jausmų nuplėšiam ją nelaukę.“

Maskarado kostiumų buvo galima nusipirkti parduotuvėje, pasisiūti pas siuvėją, išsinuomoti. XIX a. pabaigoje jau nebereikėjo palikti maskarado neatpažintam ar nepastebėtam jo dalyvių. Mat tokio pasilinksmino pabaigoje buvo renkama originaliausia, gražiausia maskarado kaukė, kostiumas, kuriuos dažniausiai kurdavo dailininkai. Tad dėsninga, kad maskarado kostiumas tapo drabužių istorijos dalimi ir pateko į Rusijos valstybinę menų biblioteką.

Domėjimasis maskaradu nenuslopo ir šiomis dienomis – maskarado kostiumus, kaukes siūlo ne tik prekybos centrai, bet ir, pavyzdžiui, teatrai, kuriuose galima išsinuomoti vieną ar kitą kostiumą.

Kas: paroda „XIX a. maskarado kostiumas“.

KUR: KAVB (Radastų g. 2, IV aukštas).

KADA: iki vasario 12 d.