Naujausias fotografo Pauliaus Normanto tikslas – 629 budizmo šventyklų enciklopedija. Ir ne įprasta, o išleista ant granito plokščių! Todėl P.Normantas vėl kraunasi kuprinę ir rengiasi į Himalajus. Fotografuoti.

"Būsimajai enciklopedijai jau turiu du trečdalius medžiagos", – pasigyrė P.Normantas. Ir pridūrė: "Dar liko aplankyti keturias ar penkias šalis, kad surinkčiau viską. Kiekvieną nuotrauką noriu užkelti ant granitinės plokštelės ir sukrauti jas į furgoną ant ratų, kad būtų galima vežioti po pasaulį ir rodyti. Nežinau, kada tai atsitiks, galbūt tik po mano mirties, bet medžiagą aš parengsiu."

– Kiek užtrunka šventyklą nufotografuoti taip, kaip norite?

– Įvairiai. Kartais pakanka kelių valandų, o kartais fotografuoju tris dienas ir vis neturiu tokios nuotraukos, kokios norėčiau. Turi viskas sutapti: oras, šviesa, tavo paties forma ir, žinoma, Budos pagalba.

– Ar lengva patekti į šventyklas fotografuoti?

– Man nebūtų lengva dirbti Kinijos Liaudies Respublikoje, nes ten su valdžia esu turėjęs bėdų. Kitur vienuoliai mane pažįsta. Jei prireikia, kartais parodau kurį nors savo albumų, kartais jie net suteikia išskirtines sąlygas. Kartą teko nueiti pas Tibeto valstybinį orakulą. Parodžiau jam savo knygą "Budos vaikai", kurioje buvo jo ir dar kelių vienuolių portretai. Jis pasakė, kad aš jo galiu prašyti visko.

– Ar keliaudamas po pasaulį kartais nepasijuntate vienišas? Ar netraukia visam laikui grįžti pas savus?

– Mano rimtos kelionių patirtys prasidėjo, kai buvau 26-erių. Todėl dar jaunystėje buvo padėti stiprūs vienatvės pamatai. Turiu savo techniką, kaip reikia gyventi toli nuo tėvynės. Svarbiausia, kad tėvynė būtų širdyje. Lietuva man visada buvo kaip oazė, kur atsigerdavau žmonių šilumos, tėvų žemės energijos. Bet pasaulis keičiasi, lietuvių tauta niekuo nesiskiria nuo anglų, vokiečių, prancūzų. Dalis žmonių išlikę šilti ir žmogiški, bet tokių – mažuma. Lietuvos ekonomikoje ir politikoje cinizmas yra kaip moralė, todėl čia noriu sugrįžti tik aplankyti Žemaitijos, kur visiškai kitoks energinis laukas. Šią vasarą pabuvau ten savaitę. Nuvažiavau į vietą, kur gimiau, prie Papilės piliakalnio... Labai atsigavau. Pasikroviau akumuliatorių.