Psichologė, Klaipėdos universiteto dėstytoja Dalia Kujalienė atsakymų į slapčiausių sapnų reikšmes ieško daugiau nei šešiolika metų. Unikalia disciplina besidominti ir kitus sapnų teorijų mokanti pašnekovė pasikliauti sapnininkais nelinkusi.

Jos manymu, kur kas vertingiau pasidomėti sapnų analize. „Ji gali atskleisti dalykus, apie kuriuos nė nenumanėte. Nereikia to daryti per prievartą ar dėl mados, tačiau jei jaučiate vidinį poreikį, surasite daug įdomaus", - intriguoja sapnų žinovė.

- Klaipėdos universitete dėstote sapnų teorijas. Smalsu, kodėl savo gyvenimą susiejote su sapnais?

- „Sapnų teorijos" - viena iš kelių mano dėstomų disciplinų. Domėtis sapnais pradėjau norėdama rasti atsakymus į klausimus, kuriuos iškėlė mano pačios sapnai. Tikriausiai kiekvienas žmogus yra susap­navęs vieną ar keletą labai ryškių ir stiprias emocijas sukėlusių sapnų, kuriuos įsiminė visam gyvenimui. Tokius sapnus, jeigu jie nebuvo iki galo suprasti, ir po daugelio metų lydi klausimas: „Ką vis dėlto jie reiškia?"

Sapnais buvo domimasi visais laikais. Mūsų laikus pasiekę šaltiniai iš senovės Babilono, Asirijos, Egipto, Indijos, Kinijos liudija, kad senovėje į juos žiūrėta labai rimtai. Joks svarbesnis sprendimas nebuvo priimamas neatsižvelgus į sapnus.

- Kaip apibūdintumėte sapną: tai - praėjusios dienos atspindys, mūsų vaizduotės vaisius, o gal informacija iš anapus?

- Kiekviena sapnų teorija siūlo savo atsakymą: sapnai - tai norų išsipildymas, vienpusiškų sąmonės nuostatų kompensacija, svarbiausių emocinių rūpesčių atspindys, pažiūrų sistemų atspindys ir t.t. Yra keletas teorijų, įvairiai grindžiančių idėją, kad sapnai - savotiški „treniruočių poligonai", kur žmonės išbando įvairius elgesio modelius, mokosi elgtis skirtingose sudėtingose situacijose ir vėliau šį patyrimą gali panaudoti realiame gyvenime.

Parapsichologijos, ezoterinių mokslų atstovai dažnai traktuoja sapnus kaip kanalą, jungiantį mus su tuo, kas yra už realybės, su anapusiniu pasauliu. Kol kas šito negalima nei paneigti, nei laikyti įrodytu dalyku. Galima tikėti arba netikėti.

- Žmonijos istorijoje užfiksuota daug sapnų, kurie turėjo didelės svarbos ne tik atskirų žmonių, bet ir tautų likimui. Pakanka prisiminti kunigaikščio Gedimino, Aleksandro Makedoniečio, Napoleono Bonaparto pranašiškus sapnus.

- Į pranašiškus sapnus nebūtina žiūrėti kaip į kažką mistiško ar antgamtiško. Tai - iliuzija, kad kai kurie įvykiai gyvenime labai staigūs ir netikėti. Iš tikrųjų viskam reikalingas tam tikras pasirengimo, brendimo laikotarpis. Mes turime sąmonę ir pasąmonę. Dieną būdraujant mūsų sąmonei yra prieinama gana ribota informacija. Miegantis žmogus yra jautresnis informacijai iš pasąmonės, o pasąmonė apie viską sužino daug anksčiau, negu sąmonė. Todėl pasąmonė gali sapno pavidalu iš anksto pranešti žmogui apie įvykį, kuriam prielaidos jau yra susiformavusios.

- Kaip manote, ar verta rimtai gilintis į nakties reginius?

- Tikrai neverta daryti to per prievartą ar dėl mados. Turi būti vidinis poreikis, tada galima tikėtis ir rezultato. O rezultatas - geresnis savęs pažinimas ir supratimas, kartu efektyvesnis savo gyvenimo valdymas. Po sapno analizės dažnam tenka pripažinti, kad jis atskleidė tokius dalykus, apie kuriuos tiesiog nebuvo pagalvota. Įprastai jie yra labai svarbūs ir padeda geriau suprasti tai, kas vyksta gyvenime.

- Kalbama, kad įmanoma „prisišaukti" norimus sapnus.

- Tai - vadinamoji sąmoningo sap­navimo technika, kai žmogus suvokia, kad sapnuoja, ir gali veikti sapno turinį bei savo veiksmus. Įvaldę šią techniką žmonės gali „užsisakyti" sapnus. Nors ji vertinama gana prieštaringai. Teigiamai apie ją atsiliepia tik ezoterinių mokslų atstovai. Bet yra ir skeptikų, ir mokslininkų, kurie teigia, kad tokie užsiėmimai gali būti kenksmingi. Ypač, jeigu paverčiami savotiška pramoga ar žaidimu.

Pasinaudojant sąmoningo sapnavimo technika galima išmokti „nepabėgti" iš košmarų, t.y. nepabusti, kai apima stipri baimė. Sakoma, kad išbuvimas tokiame sapne iki galo gali padėti išspręsti problemas, dėl kurių tokie košmariški sapnai aplanko. Tačiau, kita vertus, - na, sugalvojau, kad noriu susapnuoti kažką, susapnavau - ir kas iš to?

Net ir pats maloniausias ar geidžiamiausias dalykas vis tiek neatsirado ar neįvyko iš tikrųjų.

- Ar sapnininkai tėra vien močiučių pramanai? Gal verta juos kartkartėmis pasklaidyti?

-Esu sutikusi nemažai žmonių, kurie pasakojo, kad po sapnų apie iškritusius dantis jie prarado savo artimuosius. Bet yra ne mažiau tokių, kurie sapnavo iškritusius dantis, bet po to jokių mirčių nebuvo. Ar aš sapnuosiu tarakoną ar ne, vis tiek tam tikromis mėnesio dienomis gausiu pinigų. Galima vartyti sapnininkus, bet jų teikiama informacija labai primityvi, ribota ir vienpusiška. Iš sapnų galima pasisemti daug daugiau.

- Ar galima pasikliauti sapnais? Sieti su jais ateities įvykius?

- Galima analizuoti sapnus ir paskui, pasikliaujant savo blaiviu protu, spręsti - verta kreipti į juos dėmesį ar ne.