„Buvau apsikrovęs daiktais, kurie nešė krūvas rūpesčių. Kiekvieną savaitę turėdavau eiti į parduotuvę ir kažką nusipirkti. Labai daug laiko ir pinigų išleidau internetinėje parduotuvėje, iš kurios siunčiausi visokias nesąmones. Vienu metu turėjau tris motociklus, ir galvojau, kaip man gauti tris užpakalius ant jų atsisėsti. O dabar turiu mažiau daiktų, bet daugiau laisvės“, – apie savo ankstesnius įpročius su šypsena pasakoja fotografas A. Kriščiūnas.

Kas kelis mėnesius į Vilnių A. Kriščiūnas vis atskrenda dėl fotografavimo, piešimo darbų ir koncertų, tačiau čia neužsibūna ir grįžta į salą. Kanarų salose jųdviejų su gyvenimo drauge Jurga Baltrukonyte auginama dukra eina į mokyklą, tad ten šeima gyvena nuo rugsėjo iki birželio.

„Pirmiausia ten važiavome dėl saulės. Jei atsibundu ir pamatau pilką dangų, man iškart pasidaro labai liūdna. Kaip fotografui, man tai yra tragedija, nes nuotraukos būna pilkos, bespalvės. Kaip žmogui, man – taip pat tragedija. Jaučiuosi kaip po kokiu dangčiu.

O paskui, be saulės, atradau, kad ten gyvenu turiningesnį gyvenimą, nes jis yra paprastesnis. Ten nėra lenktynių, nereikia rengtis kuo gražiau, kuo įdomiau, nereikia turėti kuo brangesnės mašinos – užtenka tiesiog turėti tiek, kiek pakanka pačiam“, – tvirtina fotografas.

Visas pokalbis su A. Kriščiūnu – LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ vaizdo įraše.