Veiklų karuselė

L.Kalpokaitei ruduo prasidėjo intensyviu ritmu: laukia koncertai, "Disney" animacinio filmo garsinimas, dalyvavimas laidose. Aktorė labai džiaugiasi ir naujuoju teatro sezonu.

"Repeticijos, spektakliai – po truputį įsisiūbuojame, leidžiame žiūrovus į sales, aišku, su galimybių pasais. Bet tai, kad žiūrovai ateina mūsų pasiilgę, labai džiugina. Aktoriams svarbiausias dalykas – kad salė būtų pilna", – tikina ji.

"Kitas dalykas – mano remontai, – šypsosi L.Kalpokaitė. – Baigėme savo butą remontuoti, dabar sūnus remontuoja savąjį. Mes konsultuojame, kadangi mums tai jau ne pirmas remontas. Aišku, sūnus viskuo užsiima pats, bet jei paklausia – patariame. O remontas toks dalykas, kai gyvenimas apsiverčia. Kas remontavo – žino."

Tačiau L.Kalpokaitė prisipažįsta, kad tarp visų veiklų šiuo metu didžiausias iššūkis – vesti laidą "Amžius ne riba". Nors išbandyti laidos vedėjos amplua, galimybė kalbinti įdomias asmenybes ir pateikti jų istorijas yra seniai laukta galimybė, patyrusi aktorė prisipažįsta, kad šioje srityje yra pamokomis besimėgaujanti mokinė.

Neįtikėtina sėkmė, kad galiu raginti savo bendraamžius būti aktyvius ir džiaugtis gyvenimu. Man pačiai tai didelis postūmis neužsisėdėti.

"Man tai naujas, smagus darbas ir patirtis. Įžengus į senjorų amžių, neįtikėtina sėkmė, kad galiu raginti savo bendraamžius būti aktyvius ir džiaugtis gyvenimu. Man pačiai tai yra didelis postūmis neužsisėdėti", – atvirauja aktorė.

"Turiu galimybę susitikti su įdomiais žmonėmis, su kuriais kažin ar gyvenimas būtų suvedęs, jei aš tik aktoryste užsiimčiau. Šioje laidoje sulaukiu didelio atsako iš žmonių, su kuriais bendrauju, daug šilumos ir pasitikėjimo. Mane tai labai palaiko ir šildo", – sako L.Kalpokaitė.

Svarbesni, nei galvoja

Laidos "Amžius ne riba" vedėja kartu su kūrybine grupe ragina nepamiršti savo svajonių ir tikslų, kuriuos dirbdami savo darbą, augindami vaikus ar tvarkydami buitį neretai atidedame.

"Nepaisant visų problemų, negalių, sveikatos sutrikimų, reikia nepamiršti, kad gyvenimas tęsiasi, dabar kaip tik esame laisvesni nuo visų rūpesčių ir mums reikėtų aktyviai džiaugtis gyvenimu", – brandžioms asmenybėms pataria ji.

"Nors ir jėgos nebe tokios kaip anksčiau, mes naudingi savo patirtimi, protu, išmintimi, įvykių numatymu. Visa tai gali padėti jaunesniems žmonėms, jeigu jiems to reikia, jeigu jie prašo", – tiki L.Kalpokaitė.

Ji atkreipia dėmesį į gajų požiūrį, esą vyresnio amžiaus žmogus jau nesąs visavertis visuomenės narys. Su tokia pozicija aktorė nesutinka.

"Vėl padidėjo žmonių emigracija. Lietuvoje mažėja jaunimo, ir didesnis krūvis tenka vyresnio amžiaus žmonėms. Pratęsiamas darbinis amžius. Ant mūsų pečių gula nemenka našta. Kad neštume ją garbingai, turėtume prisiminti, jog vis dėlto esame reikalingi, esame didelė visuomenės dalis", – požiūriu dalijasi L.Kalpokaitė.

"Reikėtų neužsidaryti į savo kiautelį, į savo butuką, į savo darželį, bet būti kartu su visais, kiek tai netrukdo ir nestabdo jaunimo poreikių", – priduria ji.

Proto ir išminties pusiausvyra

Akivaizdu, kad veikliai ir daug besišypsančiai L.Kalpokaitei amžius – ne riba, tačiau kalbėdama apie kai kurias kitas gyvenimo ribas išskiria jai svarbiausią – proto ir išminties pusiausvyrą.

"Tai reiškia nekišti savo trigrašio, kur nereikia, nelįsti su savo nereikalingais patarimais – šneku iš savo patirties. Nemokyti, kai tavęs neprašo. Nestabdyti. Prisitaikyti. Įsiklausyti į jaunesnį žmogų, būti kartu su juo ir pasitikėti juo. Sakyčiau, visa tai sutelpa į paprastą žodį – išmintis. Protas nėra tapatu išminčiai. Protas įeina į išmintį, bet tai yra tik dalis jos", – sako aktorė.

"Dėl ko senoliai anksčiau buvo vertinami bendruomenėje? Dėl to, kad visų pirma elgdavosi išmintingai. Man išmintis yra jausti ribas, kur man nevalia kištis, nevalia diktuoti. Reikia turėti išminties, kad suprastum, kada tu reikalingas, o kada tau geriau truputį atsitraukti ir palaukti", – tęsia ji.

L.Kalpokaitė pataria stereotipų atsikratyti pirmiausia jų nesusikuriant. "Gyvenimas toks spalvingas, nenuspėjamas. Stereotipai – kaip sustingęs laikas, išdžiūvęs medis, kaip neskrendantis, negiedantis paukštis. Stereotipai iš esmės yra gyvenimo šlamštas, kuriuo reikia atsikratyti. Geriausia žiūrėti į gyvenimą atviromis akimis", – svajingai kalba aktorė.

"Arčiau senatvės mes visi artėjame prie vaikystės – vaikėjame. Ir tai yra džiugus procesas. Reikia priimti gyvenimą atvirai, geranoriškai, kaip tai daro vaikai", – užkrečia optimizmu aktorė.

Šiuo metu L.Kalpokaitė mėgaujasi gyvenimu. "Turiu darbą, susitinku su žmonėmis, jaučiuosi reikalinga – gyvenimas verda. Aš tik galvoju, ačiū Dievui, kad taip dar yra", – dalijasi pozityvumu laidos "Amžius – ne riba" vedėja.