Pereiti į pagrindinį turinį

L. Pobedonoscevo ir A. Bružo mesta moneta nulems kelionės viražus

2022-05-09 10:08

Kaskart oro uoste puikiai pažįstamas aktorių tandemas Leonardas Pobedonoscevas ir Audrius Bružas mes monetą, kuri ir nuspręs, koks bus abiejų likimas pasiekus kelionės tikslą: kas svečioje šalyje taps šampano pursluose besimaudančiu ponu, o kam teks bandyti prasimanyti pigesnę nakvynę, kad netektų miegoti parke ant suoliuko.

Du keliai

L.Pobedonoscevas išduoda, kad naujame TV3 kelionių šou „Metam monetą!“ duetas keliaus nuo Egipto iki Gruzijos, į lietuvių aplankytas, pamėgtas, o gal dar tik pradėtas atrasti šalis.

„Keliausime ten pat, tik savo keliais: vienas atostogaus labai prabangiai, o kitas – labai paprastai. Kas kam iškris“, – sako jis.

„Abu esame tokio charakterio, kad ieškome nuotykių ir nemokame nusėdėti vietoje. Kalbant apie prabangą šitame šou, jei kas nors galvoja apie kelionių tipą „viskas įskaičiuota“, tai aš pridėčiau dar ir eksliuzyvą, visas privilegijas ir VIP. Turtuolį beveik ant rankų nešioja ir šakute maitina, o antras neria ten, kur net turistai neina, nes yra mažas biudžetas: gali būti taip, kad taupai svajonei nusipirkti turą iki kokio nors kalno viršūnės, nori delfiną paliesti ar brangiausio medaus toje vietovėje nusipirkti ir vienu ypu tai svajonei išleidi viską, ką turi. Aišku, visur kiek tik įmanoma deriesi, bet čia A.Bružas yra superprofesionalas, mano mokytojas: jis gali prasisukti, sutaupyti visus turimus 100 eurų ir, žiūrėk, dar ir užsidirbs iš tos kelionės“, – juokiasi L.Pobedonoscevas.

Jis pats mėgsta kuklumą, paprastumą, bet kartais vis tiek nepastebi, kur dingsta pinigai. „Čia tokios sąlygos, kad reikia labai galvoti apie kiekvieną eurą… Mokame ir pabadauti, mokame ir iš dūšios kokią nesąmonę padaryti“, – priduria jis.

Nustebti iš naujo

A.Bružas akcentuoja, kad „Metam monetą!“ – iš tiesų išskirtinis projektas. „Džiaugiuosi, kad ilgą laiką galiu daryti tai, ką noriu, ir tai, kas patinka, o ne tai, ką reikia daryti. Mano televizinis ir iš esmės profesinis tramplinas buvo projekte „Pagauk kampą“, labai džiaugiuosi, kad galėjau ten būti, mokytis, tai buvo atspirties taškas, nuo kurio prasidėjo daug kitų projektų, pavyzdžiui, „Dar pažiūrėsim“, ar kiti nuotykių šou, pavyzdžiui, su Leo buvome Madagaskare. Jie visi buvo išskirtiniai ir įdomūs, šis projektas – lygiai toks pat“, – tikina jis.

T. Petrovskio / tomasfoto.lt nuotr.

„Kai mane pakviečia dalyvauti spektaklyje, laidos filmavime, filme, pirmiausia paklausiu, o kas dalyvaus ir kokia idėja. Niekada neklausiu, kiek man sumokės. Šitas projektas kūrybiškai yra labai įdomus, aš žinau šitą formatą. Neabejoju, kad ir žiūrovams labai patiks, nes jame bus daug netikėtumų, niekas nesurežistuota – kas kaip vyksta, taip ir filmuojama“, – užtikrina A.Bružas.

Aktorius gyvenime daug matęs, tačiau sako vis dar galintis nuoširdžiai nustebti ir dėl paprasčiausių dalykų – gamtos grožio ar bendravimo su žmonėmis, nesvarbu, ar jie gatvėje sutikti, ar kokioje nors prabangioje aplinkoje. „Nuostaba nuo manęs paties priklauso, juk jau 43 metus geriu vandenį, tik ištroškęs jį geriu su didžiausiu malonumu. Įspūdis priklauso nuo to, kiek aš pats galiu džiaugtis tuo, kaip saulė šviečia ar kaip lietus barbena į palėpės stoglangius“, – sako jis.

Neabejoju, kad ir žiūrovams labai patiks, nes bus daug netikėtumų, niekas nesurežistuota – kas kaip vyksta, taip ir filmuojama.

L.Pobedonoscevas kaip pavyzdį pateikia Turkiją, kuri daug kam asocijuojasi su Palanga: „Tačiau net ir tose vietose, kur, atrodo, dešimtmečiais plūsta turistai iš įvairių šalių, galima atrasti įdomybių ir stebuklų.“

Pasiduoti likimui

A.Bružas žino, ką reiškia ekonomiškiausio lygio kelionės: pirmą kartą būdamas keturiolikos jis po Lietuvą važiavo atostopu.

„Šešiolikos jau po Europą mėnesį keliavau autostopu, kartu vežiausi visas košes, makaronus, o aštuoniolikos važiuodamas autostopu miegojau parkuose, grioviuose, Venecijoje ant laiptų ir atsitiktinėse vietose – jau esu perėjęs „valkatavimo“ periodą, todėl dabar renkuosi komfortą. Nesu išpuikęs, išlepęs, bet man patinka patogumas“, – atvirauja aktorius.

L.Pobedonoscevas sako, kad keliaudamas mėgsta turėti biudžetinę pagalvę, kuri jam padeda jaustis patogiai. „Aš keliauju paprastai ir noriu nerti į vietinę kultūrą, susitapatinti, pažinti ir perprasti įpročius, papročius, kalbą, mentalitetą, prisiklausyti pasakų ir eiti ten, kur nelabai einama. Man atrodo, lietuviai apskritai turi bruožą kišti nosį ten, kur negalima, gerbti vietinę erdvę, bet vis tiek – kažkur įlįsti, kažką pamatyti, kažko paragauti, ko gyvenime daugiau ir netektų“, – pastebi jis.

„Man netgi paprastesnis variantas yra kur kas mielesnis mano prigimčiai iššūkis. Jis duoda stimulą – aš ir taip galiu gerai leisti laiką ir dar geriau negu mano kolega, kuris maudosi vonioje su rožių žiedlapiais“, – grįždamas prie „Metam monetą!“ formato kalba aktorius.

T. Petrovskio / tomasfoto.lt nuotr.

Kai su šeima 2014-aisiais keliavo po Aziją, aplankė nemažai šalių – kiekvienai skyrė po mėnesį. „Tada ieškojome puikių vietų, kurios yra nebrangios, ir retkarčiais lepinomės kitokio lygio viešbučiu savaitgalį ar kokia nors proga. Mes esame nereikli, asketiška šeima, kuri gali sau leisti, bet kam to reikia. Mes geriau investuojame į patirtį: muziejus su gidais ar kitokias pramogas. Kai sumoki didelę sumą ir „nusodini“ save toje vietoje, norisi išnaudoti viską nuo A iki Z, už ką sumokėjai. Esu šalininkas to, kad aš tik nakvoju, o visą kitą laiką bėgioju. Paplūdimyje neguliu nei savo gimtojoje šalyje, nei kelionėse“, – dalijasi L.Pobedonoscevas.

Jis neabejoja, kad labai nuoširdus, geranoriškas, nesavanaudiškas, vaikiškas, spontaniškas smalsumas yra geros kelionės paslaptis. „Žmona labai planavo mūsų kelionę į Aziją ir ant manęs pyko, kad aš neskiriu tam laiko. Iš pradžių viskas vyko pagal jos kruopštų planą, o paskui atsirado „kaip bus, taip bus“: paliekame dukrą kokioje nors saugioje lokacijoje su animaciniu filmu ir daiktais, o patys, kol šviesu, einame ieškoti, derėtis, atrasti, klausinėti, ko jokioje brošiūroje apie jokią nors šalį nerasi. Kai neturi plano, atsipalaiduoji, tave veda energija, angelas sargas, geri žmonės tave nukreipia. Ypač jei keliauji vienas, nereikia prie nieko derintis, atsiranda visiškas pasitikėjimas likimu, savimi, žmonėmis, kuriuos sutinki, ir tada atsitinka nuotykių“, – iš patirties žino aktorius.

Ten, kur norisi sugrįžti

Nuoširdus, geranoriškas, nesavanaudiškas, vaikiškas, spontaniškas smalsumas yra geros kelionės paslaptis.

A.Bružas priduria, kad bet kuri kelionė gali būti puiki, tačiau tai priklauso tik nuo požiūrio.

„Kiek tu pasirengęs matyti bet ką – architektūrą, tam tikrus istorinius fragmentus, dulkes, pakilusias dykumoje, žydrą ar apsiniaukusį dangų, skonių spalvas. Arba tai matai, stebi, jauti, esi ten, arba tu tiesiog ieškai priekabių, kas tau nepatinka, ar kaip kur nors kitur tau buvo geriau. Ar žmogus važiuodamas autobusu pro langą žiūri, ar žmogus važiuodamas limuzinu pro langą žiūri, ar eidamas pėsčiomis žiūri, jis matys tuos pačius kalnus, nepriklausomai nuo kelionės būdo“, – sako jis.

Aktorius atvirauja, kad kelionėse pailsi, mėgaujasi, bet pasiilgsta savo rutinos, veiklų ir darbų: „Po kelionės kitoje šalyje atitrūkęs, pažiūrėjęs į save iš šalies, aš laukiu sugrįžimo. Žmonės sako „ir vėl pirmadienis“, o aš laukiu pirmadienio, nes galiu dirbti, kadangi savaitgalį negaliu su kai kuriais komunikuoti ar kitų dalykų daryti.“

T. Petrovskio / tomasfoto.lt nuotr.

Iš svečių kraštų, kurie traukia sugrįžti vėl ir vėl, jis išskiria Italiją ir jos estetiką. „Italija pasauliniame kontekste yra išskirtinė. Gerti arbatą, kavą ar espresą, žiūrėti į fasadus, matyti epochų kaitą architektūroje… Nieko daugiau nereikia“, – sako A.Bružas.

L.Pobedonoscevas renkasi Balį. Kaip pats sako, kartu su šeima ten ir įstrigo. „Per karantiną ir dieną, ir naktį praeities intarpai iš gyvenimo toje saloje, iš ten ištikusių nuotykių, kuriuos su keliautojų grupėmis ir su vietiniais, tapusiais mūsų draugais, patyrėme, lydėjo. Įdomu patirti visą planetą, ją ištyrinėti vieno gyvenimo neužtektų, bet Balis yra ta vieta, kur noriu sugrįžti“, – neslepia jis.

Labiausiai aktorių žavi baliečių bendruomenė, kultūra, kuri labai susijusi su gyvu tikėjimu. „Nuo ryto iki vakaro – maldos, aukos, ceremonijos. Jų gyvenime yra dar vienas prioritetas: užauginti vaikus: pinigai taupomi jų mokslams, o tada apeigoms. Kai sutinki balietį, norisi bendrauti arba tiesiog patylėti, nes nuo jo sklinda ramybė, tyrumas, paprastumas. Aišku, jie turi ir savo svajonių, norisi ir naujo motorolerio, ir buitį susitvarkyti, bet iš esmės jie yra labai tikintys – turi tai, ko trūksta Vakaruose“, – sako L.Pobedonoscevas.

Jis svajoja nukeliauti ir į Patagonijos regioną Pietų Amerikoje, Havajus, Naująją Zelandiją, o labiausiai – į Antarktidą. Galimybė daugiau patyrinėti Pietų Ameriką traukia ir A.Bružą – Naująją Zelandiją pamatyti taip pat norisi. „Nesu buvęs ir Australijoje, norėčiau ir į Mongoliją, Japoniją, tik kažkodėl visai manęs netraukia Indija ir Kinija“, – atvirauja aktorius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų