„Tai kai jau galvojau, kad su šeima galėsiu ramiai praleisti Velykų išvakares, staiga telefonas kaisti pradėjo ir supratau, kad realiai vieša skalbimo kampanija, apie kurią aš jau įtariau, prasidėjo. Nors čia ir teigiama, kad man labai džiaugsminga, bet po to, kur aš prabuvau visą praeitą savaitę ir ko pamačiau, ir ne tik gal praeitą savaitę. Aš tikrai priėmiau sprendimą, kad nebeleisiu daugiau taip meluoti ir manęs taip daugiau žeminti. Todėl padekonstruosiu trumpai visą šitą melų dėžutę ir papasakosiu, kaip viskas yra iš tikrųjų.

Tas antradienis juodžiausias buvo man, kadangi aš pakliuvau į areštinę, ten tos patirtys, kai tave išpurto kaip recidyvistą, nėra pačios maloniausios, bet tai jau praeitis. Tas antradienis buvo tik maža visos, panašu, dėlionės detalė ir labai labai ilgo plano, apie kurį jūs, manau, tikrai sužinosit, kada tik bus galimybė.

Tai va, o išėjus iš tos areštinės buvo jau įsigaliojusi kardomoji priemonė, kuri, kaip aš jau vakar sakiau, draudė man gyventi kartu su kita puse, kažkaip su ja susisiekti. Tame fone ir aplankymas vaiko būtų kardomosios priemonės pažeidimas, kuris man užtrauktų dar vieną atsakomybę. Ir apie tai, aš manau, kita pusė puikiai žino, nes galimai pati prokurorės ir paprašė ją skirti.

Tas antradienis buvo tik maža visos, panašu, dėlionės detalė ir labai labai ilgo plano, apie kurį jūs, manau, tikrai sužinosit, kada tik bus galimybė.

Išėjus iš areštinės, kadangi man jau buvo įsigaliojusi teismo kardomoji priemonė, deja, gyventi ten, kur buvo mano namai, jau nebegalėjau. Bet suteikė man galimybę, kartu su dviem policijos pareigūnėmis ir advokatu nuvykti pasiimti asmeninių daiktų, kadangi aš iš namų į ligoninę išvažiavau tik tai su treningo kelnėmis ir marškinėliais su mikimauzais. Nuvykus tenai, aš jau radau savo rūbus sukrautus į lagaminus ir tašes, per nepilną parą.

Dar kažkaip užsukau į kambarį, pasižiūrėjau spintas, jos irgi buvo tuščios. Sugrįžus namo, žiūriu – nė vieno mano kostiumo nėra. Tai va, kažkaip advokatės paklausėme, kam ir kur čia jų reikėjo.

Susisiekus su ta pačia advokate jau kitą dieną, ji pasakė, kad ji nuo to proceso yra patraukta ir yra visiškai nauja advokatė. Nors su ja mes buvom sutarę, kad tokius klausimus mes kažkaip žmogiškai spręsim, kurie su procesu nesusiję ir be reikalo instancijų nevelsim, bet naujiems advokatams, panašu, atrodo kitaip.

O gal kažkam kitam jau ruošiasi. Tai tuos klausimus mes uždavėme raštu, vienas iš tų klausimų, aišku, buvo tie kostiumai. Aš apsirengti ką turiu, jeigu čia kostiumai yra labai didžiulė tragedija, tai gal jie ten tegul ir lieka. Kažkam gal perdovanoti reikės.

Dėl sūnaus – mes jau prie šio klausimo buvome priėję per teismo posėdį trečiadienį. Tas klausimas buvo mėtomas nuo vienų advokatų prie kitų, kol finale man pateikus raštu klausimus jau naujiems advokatams, parašė, kad patys kreipsis į vaikų teises dėl tvarkos nustatymo, tai, suprask, kad darbo savaitė baigėsi ir per šventes vaiko tu nepamatysi. O ar tikrai ten tikslas buvo tvarką nustatyti... Aš ten tame rašte tiek vėl apie save prisiskaičiau tokių nesąmonių, apie kurias gal irgi vėliau papasakosiu, bet, panašu, šita kortele, kaip ir vakar aš įtariau, bus žaidžiama labai labai ilgai“, – pasakojo L. Suodaitis.

Po ilgos tylos pasisakė V. Siegel

V. Siegel šeštadienio vakarą savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje paskelbė komentarą apie įvykusį konfliktą.

„Bandau susiimti. Stengiuosi kiek galiu, bet nepavyksta. Aš bijau. Bijau visko. Prabust, eit miegot, išeit į lauką. Tas antradienis – juodžiausia diena mano gyvenime.

Paleistas iš policijos, jis ne tik atsiprašyti nepabandė ar vaiką aplankyti, kaip teigia, o per savo atstovus paprašė… mano dovanoto jam „Zegna“ kostiumo!

Meilė virto skausmo upe, o aš supratau, kad buvau apgauta, nes tikėjau žmogum, kuris ne tik to nevertas, bet jam viskas buvo tik žaidimas. Kaip ir dabar, viešai prieš kameras, žiniasklaidą, visus. Lygiai toks, kokiame buvau įvelta ir aš tiek metų. Jei ne mano vaikai – to tikrai neatlaikyčiau ir jis tai žino, tuo naudojasi. Skausmas, kuris liko, man jau darosi nebepakeliamas, jo nelinkėčiau niekam. Tai labai baisu, bet pasirodo jam – tai džiaugsmą kelia.

Ne bet kam tai malonu, o būtent tam, kurį mylėjau visa savo širdimi. Ir tai dar ne dugnas. Paleistas iš policijos, jis ne tik atsiprašyti nepabandė ar vaiką aplankyti, kaip teigia, o per savo atstovus paprašė… mano dovanoto jam „Zegna“ kostiumo! „Zegna“ – pirmas ir svarbiausias daiktas, kurio jam reikėjo! Aš pati negalėjau tuo patikėti, mano teisininkai irgi. Parašėm raštą, ar tikrai to reikia? Bet spėkit ką gavome oficialiai – nebe kostiumas, o mažius, tapo jo tikslu“, – rašė nuomonės formuotoja.

Priminsime, kad policija pranešė, jog  antradienį apie 21.49 val. gautas pranešimas apie tai, kad  Vilniaus rajone, Geležų kaime, vyko konfliktas. Į įvykio vietą atvyko pareigūnai ir medikai. Teigta, kad per konfliktą namuose vyras, gimęs 1990 metais, smurtavo prieš moterį, gimusią 1994 metais.

L. Suodaitis iš areštinės buvo paleistas trečiadienį po pietų. Iš jos išėjęs jis  savo kaltę griežtai neigė.

„Noriu pasakyti, kad savo žmonos nesu gyvenime ranka lietęs. Sau nesu leidęs jai net šiurkštesnio žodžio pasakyti. Gaila, kad mūsų šeima pateko į tokią situaciją, labai gaila vaikų, kurių pasiilgau. Anksčiau su žmona turėdavome išradingesnių būdų jūsų dėmesiui gauti“, – žurnalistams šalia areštinės trečiadienį pasakojo pasakojo L. Suodaitis.