Kas sieja dailininkę Miglę Kosinskaitę ir skulptorių Alių Berdenkovą? Jos kūryboje ryškus moteriškasis pradas, jo - vyriškasis. Ir tai, kad jų kūryba, keliaudama su projektu „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose", rodoma vienoje parodoje.

A.Berdenkovo skulptūrose - modifikuotas, ironiškai pateikiamas graikiško atleto kūnas, panašus į priešistorinį neandartalietį, šiuolaikinį narcizą ar erotomaną, ir to kūno fragmentai.

M.Kosinskaitės tapybos darbuose - daugiausia moterys. Įvairių rasių, su aliuzijomis į meno ir žmonijos istoriją. Akys, asmenybė, romantika, amžinumas, lytiškumas - šiuos penkis dailininkės kūrybos „atpažinimo ženklus" išskyrė menotyrininkė Vida Savičiūnaitė.

Ir nors penktadienio vakarą per parodos atidarymą dalyvavo tik vienas autorių - vilniečio skulptūras kuriančio architekto A.Berdenkovo čia neišvydome - sulaukta anšlago. Nedidelėje ir parodoms nepritaikytoje erdvėje žmonės stumdėsi, brovėsi vieni pro kitus, kad galėtų iš arčiau apžiūrėti meno kūrinius. Kur M.Kosinskaitės populiarumo paslaptis? Net ir tie, kas visiškai nesidomi menu, jos kūrinių gali išvysti gyvenimo būdo žurnalų puslapiuose: dailininkė aktyviai dalyvauja labdaringais tikslais rengiamuose aukcionuose. Žemaitkiemio (Babtyno) dvare pakaunėje gyvenanti menininkė su gyvenimo draugu verslininku Mindaugu Šventoraičiu daug kam žinoma ir kaip įvairių meno renginių kūrėja. Argi tai ne papildoma priežastis susidomėti jos kūryba? Juolab kad menininkės braižas - iš tiesų savitas.

Be to, jos kūrybos parodos Kaune nebuvo penkerius metus. „Tikrai nevengiau Kauno, tiesiog taip susiklostė - vis kviesdavo kažkur kitur. Kaune niekas labai nesiūlė, o ir aš pati nesisiūliau. Be to, didelio formato kūrinius Kaune eksponuoti sudėtinga - čia trūksta parodų salių", - paaiškino M.Kosinskaitė ir prisipažino, kad parodos atidarymas ne tiek nustebino, kiek pradžiugino.

Paroda vyksta Ryšių istorijos muziejuje iki lapkričio 19 d.