Vienam sėkmingiausių ir garsiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų Iljai Laursui netrukus, 38-ojo gimtadienio proga, brolis galbūt padovanos metalo ieškiklį. Dvejais metais už Ilją vyresniam Jevgenijui Laursui laikas gamtoje su metalo ieškikliu – geriausias poilsis.

Pirmasis radinys – alaus kamštelis

Išgirdęs žodžius "juodasis archeologas", kaip dabar įprasta vadinti metalo ieškiklius naudojančius žmones, Jevgenijus liūdnai šyptelėjo.

"Pamatei lauke žmogų su metalo ieškikliu – mesk į jį akmenį, –  propaguojamą nuostatą ironizavo J.Laursas. – Tačiau tokių niekšų, kurie išties grobsto kultūros paveldą, apsimesdami archeologais,  – labai mažai. Didžiajai daliai žmonių tai pramoga ir nuostabus laisvalaikis."

Anksčiau J.Laursui daugiausia džiaugsmo iš visų pramogų teikdavo  žvejyba. Bet ją nukonkuravo laikas, leidžiamas gamtoje su metalo ieškikliu.

"Žvejybai reikia pasirengti, o čia – turiu kelias laisvas valandas, įsimečiau į automobilį ieškiklį, ir – pirmyn, – pasakojo Jevgenijus. – Laikas gamtoje, gryname ore, ir tas ausinėse pasigirdęs "pypt", kai ieškikliu vedžioji virš žemės, – nuostabus. Smagu yra kiaurai matyti žemę! Tai procesas, kai visa kita užmiršti. Nesvarbu, ką randi, nesvarbu, kad 99 proc. radinių – tik vielytės, alaus kamšteliai, skardinės, skeveldrų dalelės, o kartais – apsilamdžiusios šovinių tūtelės."

Dabar šia aistra užsikrėtė ir J.Laurso žmona, ir sūnūs, kurių vienam yra aštuoneri, kitam – 13 metų.

Pirmasis jų radinys buvo aprūdijęs alaus kamštelis, tačiau tas "pypt" ausinėse, kai metalo ieškiklis "XP Deus" užfiksavo metalą žemėje, suteikė dozę adrenalino ir palaimos.

Pabėgti nuo žmonių ir problemų

Kodėl jam to reikia? Kauno technologijos universitete (KTU) radijo techniko specialybę įgijęs ir detektoriaus fiziką gerai išmanantis vienos įmonės direktorius  J.Laursas dirba su keliais projektais, daug bendrauja su žmonėmis.

"Jiems iš manęs kažko reikia, man – iš jų. Daug darbų, įtampa, bendravimas atima energijos, pavargstame, todėl kartais norisi pabėgti nuo žmonių į gamtą ir negalvoti apie darbus", – prieš kelerius metus nusipirkęs apie 3 tūkst. litų kainuojantį prancūzų firmos metalo ieškiklį, Jevgenijus pradėjo paieškas uošvės laukuose.

"Paieškas pradėjau išvykęs į bulviakasį Vilkaviškio rajone – pas žmonos mamą, – prisiminė J.Laursas. –  Jos laukuose, kaip ir daugelyje mūsų šalies laukų, gali rasti ir šovinių tūtelių, nes Lietuva išgyveno ir Pirmąjį, ir Antrąjį pasaulinį karą."

Verslininkas pabrėžia: mitas, kad metalo ieškikliai "mato" auksą.

Geresnės kokybės metalo ieškikliuose yra daugiau skalių, kurios užfiksuoja grunto balansą, matuoja medžiagos laidumą, induktyvumą, kitus parametrus ir išskaičiuoja  vadinamąjį VDI skaičių nuo 0 iki 99.

Brangesni – lengvesni ir patogesni

"Nulis reiškia, kad žemėje nėra metalo, iki 10 – juodasis metalas, iki 30 – gali būti aliuminis, folija, per 30 – ne tik spalvotasis, bet ir gali būti ir stipriai aprūdijęs juodasis metalas. Varis gali būti skalei rodant ir 60, ir 80, nes lydiniai įvairūs, cinkuoti, padengti nikeliu, net ir alaus kamšteliai skirtingi. O aukso skalė gali būti ir, 50 ir 70", – aiškino J.Laursas.

Verslininkas pabrėžė, kad jo, kaip ir daugumos šį hobį turinčių kolegų, metalo ieškikliai skirti pramogai. Ir nors gamintojas nurodo, kad metalą gali užfiksuoti iki 40 cm atstumu, realybėje ieškiklis parodo metalo radinį 15–20 cm gylyje.

"Brangesnis metalo ieškiklis neįrodo, kad esi juodasis archeologas.  Pigesni sveria apie penkis kilogramus, o brangesni paprastai būna lengvesni. Maniškis sveria kilogramą. Pirkau patogų, lengvą, nes juo naudojasi ir mano vaikai, žmona", – teigė Jevgenijus.

Šventvagystėms – griežtas "ne"

Ieškiklis įprastai suzvimbia kas 20 sek. Jevgenijus atsiduso: deja, mes neprižiūrime žemės – ji labai užteršta.

"Ne, brangių dalykų neradau. O maloniausia man rasti pasagą, – J.Laursas, išsitraukęs iš maišelio, rodo pasagą, šovinių tūteles. – Jau išmokau atskirti rusų ir vokiečių Antrojo pasaulinio karo šovinių tūteles. Kaip, beje, ir mano vaikai. Jie susidomėję skaito informaciją apie istoriją, užsinorėjo apsilankyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje, o radę kelias aplamdytas "Mosino" šautuvo ar "Mauser" tūteles, užsidegė atiduoti muziejui. Tiesa, jei atneštum krūvą tokių šovinių tūtelių, kurios nėra retenybė, pagalvotų, kad mes norime pasityčioti."

Verslininkas ypač džiaugėsi, kad ši pramoga – puiki galimybė vaikus atplėšti nuo kompiuterio.

"Man maloniau, kad jie būna gamtoje, domisi istorija, renka  informaciją ir valo žemę", – kalbėjo Jevgenijus.

Įprastai visi ieškotojai surenka krūva šiukšlių, kurias išmeta į konteinerį. "Mano vaikai puikiai žino, kas yra "raudonosios zonos", kad negalima eiti į piliakalnius, istorines vietas su ieškikliu ir juolab – į kapines. Tai – šventvagiška. O žmonių, kurie grobstė Egipto piramidžių ir kapaviečių turtus, bus ir šiais laikais, tačiau juk negalime taip galvoti apie visus", – įsitikinęs J.Laursas.
Jevgenijus yra griežtai nusistatęs prieš kultūros paveldo vertybių ir kapų grobstymą.

"Buvau žvejys ir dalyvaudavau reiduose gaudant brakonierius, pranešdavau apie pažeidėjus. Noriu kultūros paveldo vertybėmis pasigrožėti muziejuje. Pats lankau artimųjų kapus ir nenorėčiau, kad kas nors juos grobstytų", – J.Lauras kalbėjo griežtai ir kategoriškai.

Už rastą medalioną – bauda

"Kvaila logika, kai teigiama, kad jei pirkai brangų detektorių – jis turi atsipirkti. Jei žmogus turi jachtą, jis gabena kontrabandą? Jei turi brangų šautuvą – brakonierius? – piktinosi verslininkas. – O tiems, kas siūlo užkasti žemėje savo metalinius daiktus, žiedus ir ieškoti, turbūt galima pasiūlyti ne nardyti jūroje, o pažiūrėti į akvariumų žuveles? Mums tai smagus hobis, maloni akimirka."

Tiesa, malonumo akimirkų paieškos pernai J.Laursui ir dviem draugams baigėsi nemaloniai – kai rudenį Jonavos rajone, laukuose, juos, pramogaujančius su ieškikliais, užsipuolė vyrukas ir netrukus jiems buvo iškelta byla, kuri vis dar tęsiasi.

"Gerai, kai žmonės atlieka pilietinę pareigą, tačiau galėtų prieiti, ramiai pakalbėti, išsiaiškinti, kad laukai nėra "raudonoji zona", o juolab ten pažaisti mums leido pažįstamas tų žemių savininkas. Arimuose ieškoti metalo įdomiausia, nes ten, kur želia žolė, prarandi kelis ar keliolika brangių centimetrų. Tačiau laukuose, kur per metus ariama bent po keturis kartus ir ne vienus metus, aukso nerasi", – nusijuokė verslininkas.
Liūdniau baigėsi istorija kitam su metalo ieškikliu pasidarbavusiam vyrui, kuris savo laukuose rado medalioną. Vyras jį nunešė į muziejų Vilniuje ir džiaugėsi būsima ekspozicija.

"Premijos iš muziejaus jis atsisakė, tačiau netrukus gavo iš Kultūros paveldo departamento (KPD) įspėjamąjį raštą, kad jam gresia bauda, – stebėjosi J.Laursas. – Geranoriškai nusiteikęs žmogus tapo nusikaltėliu. O juk ir taip bene 97 proc. visų radinių aptinka eiliniai žmonės, nes KPD neturės paieškoms milijonuose hektarų nei resursų, nei laiko."

Siuvimo mašinos nerado

Vyras nusijuokė: prie ežero draugų kompanijoje, ištraukus metalo ieškiklį, visi pamiršta alų, šašlykus ir graibsto jo žaisliuką iš rankų į rankas. Ir džiaugiasi radę kabliukų, švininių svarelių, vielos, kamštuką.
Jevgenijus rasdavo ir sovietinių kapeikų, ir kelias "užmuštas" (taip vadina nereikalingus, sudilusius, surūdijusius daiktus) smulkias caro Nikolajaus II laikų monetas.

"Iškastą kibirą vadiname sidabriniais šarvais, – nusijuokė Jevgenijus. – Kelis kartus ilgai laužiau galvą, naršiau internete, knygose, kol sužinojau, kad mano radinys – patrankos sviedinio  dalis ir žibalinės lempos ratukas. Tokių rebusų sprendimas vakarais – taip pat poilsis."

Siuvimo mašinos "Zinger", kurią prie namų užkasė jo uošvio tėvas (jis buvo išvežtas į Vokietiją) J.Laursas metalo ieškikliu dar nerado, tačiau nuvykęs į uošviją su šeima paieškas tęsia.

Padėjo rasti naminukę

Beje, ieškotojai yra padėję ir žmonėms. "Rado vieno piliečio sniege pamestą vestuvinį žiedą, dar kitų – itin svarbius žemės nuosavybės dokumentus, kurie prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo įdėti į patrankos sviedinio tūtelę", – vardijo Jevgenijus.

Jis prisiminė ir kuriozinę situaciją: "Kartą ieškotojai surado tris litrus naminukės. Žmogus pamiršo, kur ją užkasė. Ieškotojams padėjo tai, kad trilitrinis stiklainis buvo uždengtas metaliniu dangteliu."

Jevgenijaus senelė kadaise dirbo gelbėjimo stotyje Šventojoje. Kurorte lankęsis berniukas anksti rytais, kai paplūdimys buvo tuščias, smėlyje ieškodavo vėjo atpustytų monetų.

"Dabar kai kurie žmonės su metalo ieškikliais ieško paplūdimiuose pinigų, žiedų, grandinėlių. Ispanijoje ir kitų šalių kurortuose – tai verslas, – pasakojo J.Laursas. Jis metalo ieškiklio paplūdimiuose nenaudoja – ten minios žmonių, o anksti rytais jis nori pailsėti.

"Man reikia ramybės. Tačiau jei kas nors ieškodamas pinigų ar brangenybių pakeliui renka ir metalines šiukšles, padeda išvalyti paplūdimį, kodėl ne? Tik reikia laikytis įstatymų. Yra, atrodo, laikas, per kurį žmogus gali atsiimti šeimininko nesulaukusį radinį", – kalbėjo Jevgenujus.

Broliui dovanos ieškiklį?

Kaip į jo aistringą hobį reaguoja garsus Lietuvos verslininkas Ilja, kurio turtas neoficialiai vertinamas milijardu?

"Normaliai. Jis taip pat turi daug pomėgių. Labai gerai fotografuoja, keliauja po įvairius žemės kampelius, mėgsta burlentes, pilotuoti lėktuvą, nardyti, kaip, beje ir aš", – Jevgenijaus santykiai su broliu labai geri, tačiau Ilja dažniausiai būna už Atlanto, o Jevgenijus – Lietuvoje ir emigruoti neketina.

"Jis itin daug dirba. Tuo metu, kai pas jį diena, aš miegu, o kai aš dirbu – jis miega", – apie skirtingas laiko juostas kalbėjo J.Laursas.

Tiesa, Ilja dar neišbandė Jevgenijaus pramogos su metalo ieškikliu, bet ketina tai padaryti. Vis dėlto dažniausiai broliai pasimato mieste, išgeria kavos, pabendrauja. Paskutinį kartą kartu pramogavo Maskvoje: per tris dienas su antrosiomis pusėmis pamatė tris spektaklius, o gamtoje ilsėjosi prieš penkerius metus.  "Žvejojome. Kelios valandos pralėkė akimirksniu", – prisiminė J.Laursas.

Gimtadienio proga Jevgenijus neįsivaizduoja geresnės dovanos sau kaip metalo ieškiklis ar viena jo dalių – ritė. Jam toptelėjo mintis ieškiklį padovanoti ir broliui Iljai – gegužės 2-ąją, jo 38-ojo gimtadienio proga.

Gyvenimas – ne aukso paieškoms

"Mano brolis Ilja labai mėgsta naujausias IT. Pažaidžia, sukrauna į krepšį, po to dalį dovanoja man, aš – vaikams, kurie būna labai dėkingi dėl tokių "superpuper" daikčiukų", – nusijuokė rugsėjo 15-ąją gimęs Jevgenijus.

Ar jie su broliu skirtingi? Taip. J.Laursas juokiasi: "Tėtis mus puikiai apibūdino. Jei nuleis automobilio padangą, aš pats ją pakeisiu, o Ilja kvies meistrus. Jis sako, kad reikia pasitikėti profesionalais, duoti uždirbti kiekvienos srities savo amato žinovams. Aš – visų galų meistras. Mano sandėliuke yra visko –  nuo įvairiausių pjūklų iki plaktukų. Jei brolis turi atsuktuvą, šis – elektrinis ir naujausio modelio."

Kodėl Jevgenijus su kilogramą sveriančiu brangiu ir įmantriu metalo ieškikliu neieško aukso, lobio?

"Nenoriu skirti savo gyvenimo aukso paieškoms ir niekada nesvajoju apie auksą, – nuoširdžiai tikino milijardieriumi pravardžiuojamo Iljos brolis. – Laimę atneša šeima, geri santykiai, sėkmingai suplanuoti darbai, įdomus laisvalaikis. Jei dirbi – dirbk maksimaliai, jei ilsiesi – ilsėkis ir nemaišyk darbo su poilsiu. O lobis? Aš jį jau turiu – žmoną ir du sūnus."