Mitai apie Boną Sforcą ir jų griovėjai Pereiti į pagrindinį turinį

Mitai apie Boną Sforcą ir jų griovėjai

2009-12-10 23:59
Tikslas: kūrėjai tikisi, kad po šio spektaklio visuomenė pakeis vyraujančią neigiamą nuomonę apie Boną Sforcą.
Tikslas: kūrėjai tikisi, kad po šio spektaklio visuomenė pakeis vyraujančią neigiamą nuomonę apie Boną Sforcą. / Narcizo Freimano nuotr.

Į Kauno menininkų namų sceną spektaklį "Bona Sforca. Atsisveikinimas" atvedė įvairios aplinkybės. Tuo tarpu garsiosios Medičių giminės atstovė Bona Sforca Lietuvos Didžiąją kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene tapo atsitiktinai – našlys Žygimantas Senasis, pamatęs jos atvaizdą, įsimylėjo ir netrukus ją vedė.

Pasak spektaklio režisieriaus Gyčio Padegimo, visai natūralu, kad Lietuvos vardo tūkstantmečio metais atsigręžta į valdovę moterį, nes ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje vis daugiau moterų, vadovaujančių valstybės reikalams.

"Bona Sforca nusipelnė lietuvių pagarbos, stiprindama ir garsindama Jogailaičių dinastiją, skleisdama Lietuvoje renesanso kultūrą, meną, mokslą, ekonomikos naujoves, tobulindama žemdirbystę", – pasakojo režisierius. Jis kvietė, užuot vadinus šią didikę vien Barboros Radvilaitės nuodytoja, juolab kad to dar niekas neįrodė, – prisiminti: Bona Sforca įsteigė Vilniuje pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aukštesniąją mokyklą, atsivežė su savimi daug iškilių Renesanso epochos asmenybių, turėjusių įtakos mūsų kultūrai, išmokė lietuvius auginti dabar jau įprastas daržoves, buvo valakų reformos pradininkė, padarė revoliuciją virtuvėje.

"Apie tai ir kitus šios valdovės darbus sužinojau, kai, kartu su aktore Olita Dautartaite rengdamiesi spektakliui apie Boną Sforcą, skaitėme įvairią istorinę literatūrą apie šią tragiško likimo valdovę", – premjeros išvakarėse pasakojo G.Padegimas.

Režisierius pasidžiaugė, kad Kauno menininkų namai ne tik suteikė galimybę repetuoti "Bona Sforcą. Atsisveikinimą", bet ir parašė šį projektą. Juolab kad G.Padegimo darbų Kauno dramos teatre nėra jau 11 metų, Muzikinis teatras atsisveikino su žiūrovų pamėgtu "Kipras, Fiodoras ir kiti".

Nuo metų pradžios aktorę O.Dautartaitę prie Bonos Sforcos vaidmens per XVI a. literatūrą jaukino "Bona Sforca. Atsisveikinimas" autorė Liucija Armonaitė. "Man pasisekė ir tai, kad repetavau su Gyčiu Padegimu, nes jis – aistringas režisierius ir nuostabus žmogus, su kuriuo teko laimė dirbti Šiaulių dramos teatre", – sakė į gimtąjį Kauną grįžusi O.Dautartaitė.

Anot aktorės, šio monospektaklio autorė per poetine proza parašytą tekstą perteikė ne vien Bonos Sforcos vienišumą prieš jai sėdant į karietą, išvežančią ją visam laikui iš Lietuvos. Žiūrovai sužinos ir daug naujo apie šią tragiško likimo neeilinę valdovę ir Žygimanto Augusto motiną.

Šį monospektaklį kūrė ir kompozitorius Gintaras Kizevičius, scenografė Skaidra Žeižytė, kostiumų dailininkė Jūratė Maurušatienė, Ardžentą (pažą) vaidinanti Uršulė Taujanskaitė.


Kas? Spektaklio "Bona Sforca. Atsisveikinimas" premjera

Kur?

Kada? Gruodžio 10 d ir 11 d. 18 val.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų