Nors pastatyti varpinę buvo sena Roko vizija ir svajonė, įgyvendinti ją paskatino šią savaitę Vilniuje rodoma žemaitiška roko opera „Gervaza dūzgės“. Joje varpams ir legendoms apie juos skirta nemažai dėmesio, o ir pats personažas Gervazas dainoje sako: „Statau galingą varpinę…“ Kūrinio frazė virto realybe: Gervazo rolę roko operoje atliekantis R. Radzevičius ėmė ir pastatė tikrą varpinę.

Nors tradiciškai įsivaizduojame, kad varpinė – aukštas bokštas su atvira aikštele, kurioje kabo per visą apylinkę skambantis varpas, muzikanto vizija buvo praktiškesnė. Turėdami kaimynų, Radzevičiai negalėjo sau leisti prabangos garsiai skambinti varpais, todėl jų varpinė – vieno aukšto, primenanti nediduką namuką. Ji turi sandarius įstiklintus langus, todėl kaimynų varpo gausmas nežadina.

Patalpa apšiltinta kanapių spaliais ir iš vidaus drėbta moliu. Varpas į Radzevičių namus atkeliavo net iš Ukrainos. Jis buvo išlietas Ukrainos ortodoksų bažnyčios Kijevo patriarchatui, ir laukdamas, kol bus kur nors įkabintas, gulėjo sandėlyje.

Aistė ir Rokas pasakojo, kad iš pradžių varpo ieškojo sendaikčių prekybos vietose. Tačiau pavykdavo rasti tik senų laivų varpų. „Kartą apie paieškas prasitarėme bičiuliui, o šis tokio dalyko užklausė draugo dvasininko iš Ukrainos“, – pasakojo Aistė. Ukrainiečiai, norėdami atsilyginti „Skylei“ už palaikymą, labdaringus koncertus jų šalyje ir dainų vertimą į ukrainiečių kalbą, Lietuvos muzikantams varpą padovanojo.

Prie varpinės atsiradimo prisidėjo ir daugiau geros valios žmonių. Vienas jų – kalvis Martynas Breikštas, specialiai nukalęs ir padovanojęs stogą vainikuojančią „saulutę“.

Varpinė yra A. Smilgevičiūtės asmeninė kūrybinė erdvė. Šeimos nariai žino, kad jei Aistė užsidarė ten, trukdyti nevalia. Kaskart įeidama į patalpą ji paskambina varpu, tokį pat ritualą atlieka ir išeidama. „Labai svajojau apie vietą, kur galėčiau ateiti, užsidaryti ir pasinerti į kūrybą. Dabar turiu daugiau nei svajojau. Varpinė turi dvasingumo, sakralumo – tobula erdvė“, – sakė Aistė.

Varpinės statybas ypač motyvavo pernai sukurta žemaitiška „Skylės“ roko opera „Gervaza dūzgės“. Joje yra pasakojimas apie Platelių ežere nuskendusį varpą, kuriuo kartais šiurpindamas apylinkes skambina skenduolis Gervazas. 

Teatralizuotas „Skylės“ žemaitiškos roko operos „Gervaza dūzgės“ vienintelis  parodymas Vilniuje vyks rugpjūčio 26 d., VU didžiajame kieme.

Roko operos parodymas vyksta su šūkiu „Muziką kuria žmonės“. Jis skirtas atkreipti dėmesį į autorių teises ir parodyti, kad už kiekvienos dainos slepiasi muzikos ir teksto autorius, kuris nebūtinai yra scenoje.

„Muziką kuria žmonės“ turi tikslą supažindinti žiūrovus su konkrečias žmonėmis, kuriems priklauso vieno ar kito kūrinio autorių teisės. „Skylės“ atveju suprasti autorių teises labai paprasta. A. Smilgevičiūtė ir R. Radzevičius yra grupės kūrybinis branduolys ir variklis. Aistė įprastai rašo žodžius, Rokas – muziką. Autorių teisės už kūrinį padalijamos abiem po lygiai: 50 proc. „Skylės“ autorinių teisių priklauso R. Radzevičiui ir lygiai tiek pat A. Smilgevičiūtei. Jų teisių paveldėtojais, jei pora nenuspręs kitaip, pagal įstatymą lygiomis dalimis taps trys jų sūnūs.