Neramių sielų naktis

Tą naktį būrėjai šventina juodosios magijos ritualams naudojamus įrankius, nuogos raganos šoka viliotinį pačiam šėtonui, seniai į žemę atgulę negyvėliai prisikelia ir šiurpina praeivius kapinių apylinkėse, o vampyrai lūkuriuoja savo aukų net centrinėse miesto gatvėse. Visų šventųjų dienos išvakarėse, spalio 31-ąją, visi mirtingieji užžiebia žvakes išskaptuotuose moliūguose ir su šypsena laukia ant namų slenksčio pasirodysiančių pabaisų. Jie žino, kad legendomis apipintas Helovynas viso labo komercinis triukas, į lietuvių namus atkeliavęs iš kapitalistinių Vakarų. Šiandien bei rytoj kaukėti kraugeriai, raganos, piratai ir kitos pabaisos linksminsis ir uostamiestyje, o pirmadienį visi pamirš apie netikrą siaubą ir monstrų veidus paslėps iki kitų metų visų bjaurybių nakties. O gal visi Helovyno nakties košmarai tikri?

Užsikrėtėme baubais

Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs Vakarų vėjai. Vienus tai džiugina, kitiems duoda pelno, tretiems kelia pasipiktinimą. Stebint kaukes ir raganų šluotas papuoštose vitrinose, darosi aišku – vaiduoklių infekcija darganotą rudenį užsikrėtėme ir mes. Lietuvoje vaiduokliškų baubų paslaptingas ir pašėlęs Helovynas, kaip ir visiems įsimylėjėliams skirta Šv.Valentino diena, kasmet vis populiarėja, nors vakarietiškų tradicijų oponentai rėkte rėkia: „Mes turime ne ką prastesnių minėjimų – kuo neįtiko Užgavėnės?! Nereikia mums užjūrių švenčių“. Pagoniškų tradicijų puoselėjimas yra kilnus darbas, tačiau lietuviams, matyt, „importuota“ prekė – geidžiamesnė. Juolab kad Helovyną persekioja šmėkliška praeitis. Nemenka dalis Holivudo siaubo filmų siužetų pritaikyta šiai nakčiai, amerikiečių vaikai dažnai gąsdinami Helovyno pabaisų apsilankymais, o psichologų yra įrodyta, kad tą naktį padažnėja maniakų išpuoliai, nerimas kamuoja ir psichikos ligonius.

Apsėstuosius – myriop

Iš Airijos kilusi Helovyno tradicija tik pastaraisiais metais tapo absoliučiai komerciniu renginiu. Prieš kelis šimtmečius airių protėviai keltai šventai tikėjo, kad spalio 31-ąją, kai oficialiai pasibaigdavo vasara, per pastaruosius metus mirusiųjų vėlės sugrįždavo į žemę ieškoti naujų kūnų, kuriuose galėtų apsigyventi ateinančiais metais. Be abejo, mirtingieji nenorėjo būti „išrinktieji“, todėl tąnakt jie užgesindavo namuose žvakes, kad namai būtų šalti ir nesvetingi. Keltai apsirengdavo pabaisų kostiumais ir lėtai vaikščiodavo aplink namus, tikėdami, kad tokiu būdu jie išgąsdins artėjančias vėles. Helovyno tradicijų pradininkai ant laužo degindavo tuos, kurie, jų įsitikinimu, jau buvo apsėsti sugrįžusių dvasių. Taip norėta pamokyti neklaužadas vėles.

Prašydavo torto

Per Užgavėnes, o dabar ir per Helovyną, raganomis ir vampyrais persirengę Lietuvos vaikai vaikšto pas kaimynus ir „kaulija“ saldumynų arba pinigų. Šią tradiciją sugalvojo ne vėlių bijodavę keltai, bet pirmieji Europos krikščionys. Lapkričio 2-ąją jie vaikščiodavo iš kaimo į kaimą ir prašydavo... torto su juodaisiais serbentais. Kuo daugiau torto gabalų jie gaudavo, tuo labiau melsdavosi už išmaldos davusių kaimynų giminaičių sielų ramybę. Buvo tikima, kad tos maldos padeda vėlei patekti į dangų. Nesulaukusi pakankamai maldų, dvasia grįždavo į žemę šiurpinti savo skriaudikų.

Gotai liūdi

Susikaupę Helovyną minėjo ne tik keltai ir ankstyvieji europiečiai. Kai kurie šiuolaikiniai žmonės taip pat nepasiduoda groteskiškai šios šventės išraiškai. Uostamiesčio gotiškojo judėjimo lyderė – niekada ekstravagantiškojo įvaizdžio neapleidžianti Hellena (DJ Chimera) „Vakarei“ pasakojo, kad Helovynas yra svarbiausia ir prasmingiausia metų šventė, kai mirusiųjų ir gyvųjų pasauliai susilieja į vieną, kai gyvieji tampa mirusiaisiais, o mirusieji – gyvaisiais. „O gal mes visi jau seniai mirę, ir pasaulis tėra iliuzija?“ – samprotavo Hellena. Pasak jos, Helovynas yra dar viena proga pagalvoti apie gyvenimo trapumą ir mirties didingumą. Hellena neneigė, kad linksmintis reikia, tačiau ji užtikrino, kad linksmybės neturi prasmės. „Pamirštame, kad gyvenimas yra kančia, skausmas, neviltis. Linksminamės, tačiau tai trunka labai trumpai, išoriškai, paviršutiniškai, o po to vėl ateina kančia“, - filosofavo gotė.

Gers kraują

Kol kaukėti vaikučiai terorizuos kaimynus ir pildys savo krepšelius saldainiais, sausainiais ir litais, maskarado išsiilgę vyresnieji namuose nesėdės. Nepaisant prieštaringos Helovyno kilmės ir pirmadienį minimų Visų šventųjų, šiandien ir rytoj uostamiesčio gyventojai žada švęsti. Liūdintys gotai kviečia į metalo ir gotiškos muzikos renginį „Metal-Gothic Hellloween-2004“, kur sunkesnės muzikos gerbėjai galės pašėlti juodų drabužių, šokiruojančio makiažo ir bendraminčių sūkuryje. Jaunimo pamėgtas klubas „Indigo“ šiandien rengia kraupų vakarėlį nedviprasmišku pavadinimu „Košmaras Taikos prospekte“, kuriame gros DJ Šėtoniukas ir šiurpins MC Bestija. Šiandien po renovacijos duris atveriantis klubas „Global“ (buvęs „Dada“) siūlo drauge stebėti Drakulos prisikėlimą, kuriam akompanuos svečias iš Olandijos DJ Nobuhiro. Jau prisikėlęs Drakula pakvies visus vampyrus, raganas ir šiaip prijaučiančius velnio gvardijai į „Šikšnosparnio lizdą“. Šiame restorane tikri ir netikri šėtono tarnai vaišinsis krauju, rinks kraupiausią kaukę bei šėls iki patekant saulei. „Šiuo metu Helovynas yra „ant bangos“, nors man labiau prie širdies senos lietuviškos tradicijos“, - „Vakarei“ prisipažino baro vadybininkė Jolanta Lubytė. Matyt, senas geras lietuvių Pinčiukas kol kas vis dėlto laimi prieš genetiškai modifikuotą amerikietišką moliūgą.