N.Pilibavičienė: gėlių sau neperku Pereiti į pagrindinį turinį

N.Pilibavičienė: gėlių sau neperku

2010-05-30 11:27
Energija: N.Pilibavičienei nėra kada nuobodžiauti ir liūdėti – gera nuotaika moteris stengiasi užkrėsti ir kitus.
Energija: N.Pilibavičienei nėra kada nuobodžiauti ir liūdėti – gera nuotaika moteris stengiasi užkrėsti ir kitus. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jei klaipėdietė Natalija Pilibavičienė pasaulio žemėlapyje susmaigstytų adatėles tose vietose, kuriose lankėsi, bent jau Europoje liktų mažai "neužkariautų" valstybių.

Atominis genų kokteilis

Ir tai nėra keista – kelionių versle moteris sukasi jau 15 metų. Tiksliau, būtent tiek laiko N.Pilibavičienė dirba "Kauno Grūdos" Klaipėdos filiale ir jam vadovauja.

Moteris kuklinosi, jog per drąsu būtų teigti, jog ją pažįsta pusė Klaipėdos. "Bet kai per Jūros šventę išeiname į miestą, vyras juokiasi, kad iš visų pusių tik ir girdisi – labas, labas, labas", – šypsojosi pašnekovė.

Žavi jaunatviška moteris tikrai nėra iš tų, kuri ištirptų minioje. Visada pasitempusi, ryški, uždeganti skambiu juoku.

"Nemėgstu atrodyti bet kaip. Tai įdiegta nuo mažens, o ir darbas įpareigoja. Tėvai labai sunkiai gyveno, bet aš išmokau megzti, siūti. Tad tais laikais, kai nebūdavo iš ko rengtis, apsirengdavau iš bet ko ir sugebėdavau gerai atrodyti, nors tai brangiai nekainuodavo, – prisipažino pašnekovė. – Puikiai žinau pinigo vertę. Ir vaikams skiepiju, kad geriau pinigus atidėti kelionėms ar kitiems vertingesniems dalykams nei drabužiai."

Moteris spėjo, jog už savo ryškumą ir temperamentą veikiausiai turėtų būti dėkinga genams.

"Iš tėvo pusės močiutė yra graikė, senelis – ukrainietis. O iš mamos – žemaičiai. Turbūt dėl to ir mano bendravimas kitoks, netipinis, temperamentas užprogramuotas genuose", – nusikvatojo pašnekovė.

Telefonas budi ir naktimis

"Grūdos" agentūros Klaipėdoje vadovė neneigė, jog daugeliu atveju turi privilegiją keliauti nemokamai. Tai ir vadinamieji infoturai, kai tenka apžiūrėti viešbučius bei vietoves, kurios bus siūlomos klientams, ir kelionių vadovo pareigos. Tačiau N.Pilibavičienė tikino, kad bet kuri proga jai teikia begalinio malonumo.

"Man patinka tai, ką aš darau, man patinka bendrauti su žmonėmis. Pagalvoju, kad jei nedirbčiau čia, vis tiek tai būtų veikla, susijusi su kelionėmis", – tvirtino pašnekovė.

Klaipėdietė skaičiavo, kad per metus svetur išvyksta vidutiniškai kas trečią mėnesį.

"Tačiau negali tuo piktnaudžiauti, reikia atiduoti duoklę ir tiesioginėms pareigoms. Negali iš savo džiūgavimų turėti klientų būrį", – aiškino kelionių agentūros vadovė.

Moteris džiaugėsi, jog kai kurie jų savo ištikimybę demonstruoja dešimtį ir daugiau metų.

"Visada klientams sakau, kad gali skambinti man bet kada. Naktimis telefono neišsijungiu. Juk protingas žmogus naktį tikrai be reikalo neskambins", – kalbėjo pašnekovė.

N.Pilibavičienė patikino, jog stresinių situacijų pasitaiko nedažnai. Tačiau nė viena kelionė neapdrausta nuo netikėtumų.

"Yra buvę visokių situacijų – ir juokingų, ir žiaurių. Ko gero, daugiausia nuotykių nutinka slidininkams – dažnai tai būna vyriškos kompanijos, ne paslaptis, kad žmonės ir atsipalaiduoja", – šyptelėjo moteris.

Nuo lagamino dulkių nepučia

Klaipėdietei iki šiol kelia šypsnį kuriozinė situacija, kai per išsiblaškymą vienas klientas vos neliko be kelionės.

"Skrydžio dieną skambina žmogus kažko nereikšmingo pasiteirauti. Aš ir klausiu, ar jis jau oro uoste. O šis nieko nesuprasdamas atsako, kad Klaipėdoje", – nusijuokė pašnekovė.

Paaiškėjo, kad iki skrydžio klaipėdiečiui buvo likusios 4–5 valandos. Išsiblaškėlis jau buvo visai nuleidęs rankas, tačiau N.Pilibavičienė jį įtikino, kad šansų suspėti yra.

Kosminiu greičiu susikrovęs lagaminą, vyriškis sėkmingai pasiekė sostinę ir galiausiai išskrido į Tailandą.

N.Pilibavičienė pripažino, jog pastaruoju metu bene didžiausią stresą tiek keliautojams, tiek kelionių organizatoriams sukėlė Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis. Vis dėlto pašnekovė neslėpė, jog "Grūdos" agentūrai ši situacija išėjo net į naudą – pagausėjo norinčiųjų į keliones vykti autobusu.

Pastarieji metai ir pačiai klaipėdietei nešykštėjo įvairiausių kelionių. Pernai su slidinėtojų grupe N.Pilibavičienė keliavo į Italiją, tik parvykusi išskrido į Izraelį ir Jordaniją, po to – į Turkiją, kiek vėliau laukė Baltijos kruizas.

Į atostogų malonumus "profesionali keliautoja" pasinėrė Maljorkoje, lapkritį vyko į Šri Lanką. Šią žiemą moteris vėl patraukė slidinėti į Italiją, o neilgai trukus keliavo į Tenerifę. Tačiau, kaip prisipažino N.Pilibavičienė, ypatingų įspūdžių pasisėmė paskutiniojoje savo išvykoje.

Moteris buvo patenkinta, jog pavasario atostogų metu įgyvendino savo seną svajonę – nuvyko į gėlių paradą Olandijoje.

Geriausia "valiuta" – rožės

"Tai buvo viena šauniausių mano kelionių. Gal dėl to, kad ji buvo susijusi su gėlėmis, kurias be galo myliu, gal dėl to, kad buvo pavasaris. Labai seniai norėjau išvysti gėlių paradą", – šyptelėjo pašnekovė.

N.Pilibavičienė neatsispyrė pagundai iš Olandijos parsigabenti įvairių rūšių amarilių, kuriais dosniai apdovanojo ir savo bičiulius.

O ar kelionių agentūros vadovę klientai pamalonina gėlėmis?

"Visi gerai žino, kad man geriausia "valiuta" – gėlės, – nusikvatojo moteris. – Ypač mėgstu rožes. Ir tikrai dažnai jų gaunu. Labai džiaugiuosi, kad mano vyras, su kuriuo kartu jau esame 27 metus, labai supratingas žmogus ir toleruoja tokias klientų simpatijas."

N.Pilibavičienė prisipažino, jog apskritai vadovaujasi principu nepirkti sau gėlių. Kaip ir kvepalų. Tačiau jos sutuoktiniui dėl to nereikia laužyti galvos – jau keletą metų moteris ištikima "Chanel Mademoiselle" aromatui.

Pašnekovė šypteli – tik nereikia susidaryti klaidingos nuomonės. Gerai moterį pažįstantys žmonės galėtų patvirtinti, jog ji nėra išlepusi poniutė, aplink kurią privalu šokinėti su gėlių puokštėmis ir prancūziškais kvepalais.

"Kokia iš manęs ponia, neturiu net namų tvarkytojos", – šmaikštavo moteris, ne tik nesibodinti buities darbų, bet ir kaip įmanoma dažniau šeimyną lepinanti savo gamintu maistu.

Civilizaciją keičia į gamtą

N.Pilibavičienė atviravo, jog kol atrado save, gyvenime teko daug ko paragauti. Neįstojusi į tuometę konservatoriją studijuoti režisūros, trejus metus Dramos teatre ji dirbo grimuotoja, kiek vėliau su "raudonu diplomu" baigė ekonomiką, tačiau su skaičiais taip ir "nesusidraugavo". Prasidėjus pertvarkai, kaip ir nemaža dalis tuomet aktyvių žmonių, ėmėsi prekybos.

"Kiek save prisimenu, niekada nesėdėjau sudėjusi rankų", – teigė pašnekovė.

Moteris neneigė, jog užsispyrimo ir energijos jai nestinga. Tiek darbinė Natalijos veikla, tiek laisvalaikis – pavydėtinai aktyvūs.

Laisvomis nuo darbo minutėmis moteris pasineria į sau malonią veiklą – mokosi linijinių bei solo Latino šokių. "Ir šoku su tokia aistra! Turbūt čia mano temperamentas kaltas, – kvatojo pašnekovė. – Šokdama ir išsikraunu, ir pasikraunu. Keletą kartų kalbinau ir vyrą, bet jis atsisakė. Kam versti žmogų, jei nenori. Be to, kiti mūsų laisvalaikio pomėgiai sutampa."

Atšilus orams klaipėdietė drauge su vyru "pasikinko" dviračius ir mina ilgiausius maršrutus. Pirties malonumus dievinanti pora turi ir kitą bendrą aistrą – plaukimą baidarėmis po Lietuvos upes bei kalnų slidinėjimą.

"Esu gamtos vaikas. Todėl dažnai civilizaciją iškeičiu į gamtinius maršrutus", – patikino pašnekovė.

Neatsitiktinai N.Pilibavičienės artimiausių kelionių sąraše įrašytos Norvegija ir Naujoji Zelandija. Pašnekovė šypsojosi, jog šią svajonę įgyvendinti vis pritrūksta laiko.

Paklausta, ar žino, kiek pasaulio šalių jau yra aplankiusi, moteris sutriko. "Nesu skaičiavusi, gal reikėtų pradėti? Tačiau dar daug ko tikrai nesu mačiusi. Apskritai esu žmogus, kuris labai prisiriša prie kokios nors vietos. Pavyzdžiui, į Tenerifę šiemet vykau jau trečią kartą", – nusišypsojo pašnekovė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra