Papuošalų kūrėja Elvyra Monginienė triumfuoja. Neseniai ji pasirašė sutartis su verslo partneriais Prancūzijoje. Elvyros autoriniais darbais bus prekiaujama itin prabangiose parduotuvėse Kanuose, Nicoje, Mantone, San Tropeze, Monake.

Pristatymas Prancūzijoje

"Viskas bus labai aukšto lygio, papuošalai parduodami parduotuvėse, kur yra griežta veido kontrolė, ištiesti raudoni kilimai, – švyti žavi 33-ejų metų moteris. – Taip, tai glosto savimeilę, o jūs tuo nesidžiaugtumėte? Savo darbais išplaukiu į plačius vandenis už Lietuvos ribų į labai aukštą lygį!"

Ji neslepia, kad jai padėjo dabar Kanuose gyvenanti Reda Karosienė, su kuria supažindino renginių organizatorė Kristina Kaikarienė.

"Redai patiko mano papuošalai ir ji supažindino su reikalingais žmonėmis, kurie buvo sužavėti mano darbais, – šypsosi Elvyra. – Jau turiu ir savo saloną (showroom) bei spaudos atstovę Prancūzijoje, mano darbai labai patiko ir Šveicarijos juvelyrams, o netrukus tikiuosi įkelti koją ir į Didžiąją Britaniją."

Jau balandžio mėnesį jos kūrybos namai "Elvyra Design" bus pristatyti Prancūzijoje.

"Net jei mano papuošalus pristatys vienas modelis, viskas bus aukščiausio lygio, – neabejoja Elvyra ir neslepia, kad jai nepatinka lėkšti daugelio parduotuvių atidarymai Lietuvoje. – Geriau jau nieko nei bet kaip. Esu maksimalistė, todėl dar nesurengiau savo kūrybos namų pristatymo."

Nori būti pirma

Kelias iki triumfo Elvyrai nebuvo rožėmis klotas. Ji neslepia – pervargo ir organizmas, jau perspėjęs ją, kad reikia pailsėti, sustoti.

Moteris dirba labai daug, beveik be poilsio, lekia pašėlusiu tempu ir baigia darbus apie 3 val. nakties, o keliasi 7 val. ryto ir vėl – į darbų sūkurį.

Ji maksimalistė, ji visur nori būti pirma, o ilgą laiką, dar mokyklos laikais, įvairiuose būreliuose užimdavo antras, trečias vietas.

"Na, taip, aš Skorpionė, savimyla, – nuoširdžiai prisipažįsta Elvyra. – Man nepatinka šūkis, kad svarbu dalyvauti. Dalyvauju norėdama laimėti. Bet nelipu per galvas. Galima aplenkti, apvažiuoti arba laimėti su komanda."

Ar nebaisu, kad tokiu metu į šeimą įsiterps trečias žmogus, o metais už ją jaunesnis vyras programuotojas pareikš, kad laikas skirtis?

"Neee, – nusijuokia papuošalų kūrėja. – Nors jis sako, kad reikia šiek tiek nuleisti garą. Bet stengiuosi, kad vyras greta turėtų moterį, todėl bandau rasti laiko ir šeimai, o dabar savaitgaliais dirbu mažiau."

Gal reikia pasakyti "stop" viešiems vakarėliams, kur ji dažnai dalyvauja?

"Visi puikiai žinome, kad tai savotiškas darbas, rinkodaros dalis. Pristatai save, susitinki su žmonėmis, nors taip, ne visi vakarėliai įdomūs, linksmi, o neretai gaila prarasto laiko", – sako E.Monginienė.

Didžiausias praradimas – tėtis

Egzotiškų bruožų moteris gimė Amūro srityje, Tindos miestelyje, kur praleido tik mėnesį ir su tėvais išvyko į Lietuvą.

"Apie Tindą nieko neatsimenu. Noriu kada nors aplankyti gimtąsias vietas, kurios garsėja gražia gamta", – neslėpė lietuvio ir rusės dukra.

Dirbdamas Tindoje jos tėtis ir sutiko būsimą žmoną inžinierę. Prisiekęs, kad jo vaikai niekada neskurs, daug vargo matęs vyras statė tiltus spaudžiant ir 30–40 laipsnių šalčiui.
"Kai Lietuvoje inžinierius uždirbdavo 150, ten jis gaudavo po 1500 rublių. Deja, daug jo kolegų tapo neįgalūs, nes nušalo kojas, rankas, sugadino sąnarius, kaulus, – Elvyra sunkiai kalba apie prieš penkerius metus mirusį tėvą. – Jis didžiausias mano praradimas. Jis buvo mano apsauga. Kai jis mirė, buvo labai, labai sunku, nors mirtis neišvengiama. Praradusi jį dar labiau pradėjau saugoti sau artimus žmones. Pats baisiausias dalykas gyvenime yra juos prarasti."

Elvyros gyvenimo filosofija – kažką palikti po savęs. Per tėvo laidotuves ji matė daugybę žmonių ir daugybę gėlių ant jo kapo.

"Jis turėjo statybos bendrovę, bet turėjo ir labai daug draugų, pažįstamų, kuriems padarė labai daug gero, nes puikiai suprato vargą ir skurdą, – papuošalų kūrėja pakelia nuo ašarų blizgančias tamsiai rudas akis. – Niekam to nesakiau, bet norėčiau, kad mane laidojant būtų daug žmonių ir gėlių. Tai bus įrodymas, kad gyvenau ne tuščiai."

Išskirtinėms moterims

Dalia Teišerskytė, Erika Vitulskienė, Kristina Ivanova, Kristina Kaikarienė, Reda Karosienė, Liveta Kazlauskienė, Ingrida Kazlauskaitė, "Mis visata 2013" dalyvavusi Simona Burbaitė, Vaida Skaisgirė ir daugelis kitų žinomų ar viešintis nemėgstančių moterų puošiasi Elvyros rankomis kurtais papuošalais.

"Mano darbai – ryškioms, išskirtinėms moterims. Noriu mus prikelti iš depresijos, pesimizmo ir niūrumo liūno", – emocingos moters akys jau spindi, o Elvyra su ironija kalba apie viską kritikuojančius interneto komentatorius, kuriuos vadina nieko gyvenime nepasiekusiais ir nenorinčiais kažką keisti žmonėmis. Nors ji sutinka, kad jei nebūtų galimybės rašyti komentarų, turbūt būtų dar daugiau savižudybių, nes žmonės neturėtų kur išsilieti.

"Mano papuošalai šaukia ne "pažiūrėk į mane", o "pažiūrėk į papuošalus", – aiškina kūrėja. – Juk ne visada moteris puošiasi, kai yra savimi patenkinta, neretai jį nukreipia dėmesį į aksesuarus."

Pradėjo kopijuoti

Dabar kaunietė kuria tris papuošalų linijas: išdabintas muses, jaunimui ir brandžioms moterims bei itin prabangią seriją, kurią įkvėpė Faberge.

Jos kurti auskarai kainuoja nuo 140 eurų. Kai kurie klausia, kodėl taip brangu, ar jie iš brangiųjų metalų?

"Ne. Metalus gali nusipirkti, brangiausia – autorinis darbas ir idėja, – nukerta Elvyra, kuri pyksta, kad jos darbus pradėjo kopijuoti neprofesionalės. – Naktį medituoju su karoliukais, vargstu, o pamačiusios mano darbus jos pristato savo pigią kopiją. Taip, pasaulyje matėme papuoštų musių, skarabėjų ir drugelių. Mada sukasi ratu. Bet mano technika, autorinis darbas yra mano, tad dėl to galiu išplėšti akis."

Grįžo iš emigracijos

Pradžia? Iki jos buvo ilgas ir sunkus kelias. Nelaiminga santuoka ir skyrybos. Ne, ji nekaltina pirmojo vyro. Kaltos abi pusės, o galbūt ir ji?

"Ištekėjau 20 metų, nemačiusi gyvenimo, nes auklėta griežtai, namie turėjau būti iki pusiaunakčio", – neslepia kūrėja.

Po to – emigracija ir pustrečių metų gyvenimo Londone pas brolį. Ne, tai nebuvo noras pabėgti, tai buvo noras užsidirbti, nes augino dukrą Viktoriją.

"Tvarkiau kambarius, gaudavau po 5 svarus už darbo valandą, – Elvyra neslepia, kad kultūringoje šeimoje auklėtai ir Kauno technologijos universitetą baigusiai išdidžiai jaunai moteriai psichologiškai buvo labai sunku. – Žeidė ne darbas, nes reikia gerbti visus darbus, bet požiūris. Britės manė, kad esu laukinė. Rodė kompiuterį ir pasakojo, kas tai, kaip juo naudotis."

Po to – darbas batų ir tuomet dar vienintelėje "Guess" parduotuvėse Londone.

"Per septynis mėnesius nuo pardavėjos pakilau iki vadybininkės, – priimant į darbą jos klausė, kodėl turi ją priimti? – Galiu daug kalbėti, bet duokit mano dvi valandas darbo ir pamatysite. Ir viską pasiekiau ne šypsena, bet daug dirbdama."

O pirmasis lūžis įvyko Lietuvoje, kai, gavusi iš darbo biržos 600 litų, visus išleido karoliukams.

"Išėjo nedaug, nes pirkau neplastikinius ir nepigius, – patikslina E.Monginienė. – Ir netrukus sutažą pakeičiau, nes norėjau ne kopijuoti kaip sandros, giedrės, gintarės, o kurti kažką savo, išskirtinio."

Atsikratė kuklumo

Darbšti, išdidi maksimalistė neslepia, kad versle proveržį pajuto atsikračiusi kuklumo.

"Visiems to linkiu, – tikina Elvyra. – Dauguma lietuvių labai talentingi, darbštūs, tačiau nuvertina save ir savo darbus. Kalbėkime apie savo norus ir siekius. Lietuvoje, kas daug kalba, nebijo savęs pristatyti, tas daug pasiekia."

Atsikračius kuklumo, lieka siaura riba iki puikybės. Ar tai negresia Elvyrai?

"Ne! – nukerta kūrėja. – Žvaigždžių, puikybės liga suserga tik silpni, neturintys charakterio žmonės. Šiandien gali būti reikalingas, rytoj gali būti niekas. Todėl svarbu šeima, draugai – tai didžiausia vertybė."

Kaip ji atsisakė kuklumo? Juk tai neįvyko pabudus ryte? O gal tas proveržis buvo, kai konkurso "Misis Lietuva 2010" finalininkė pozavo vilkėdama apatiniais?

"Oi, ten tai buvo, – nusikvatoja. – Mus išdūrė. Pozavome ir su marškinėliais, bet kad "Misis Lietuva" dalyvių nuotraukos su apatiniais pateks į interneto puslapį, nesakė."
Kaip vyras susitaiko su jos užimtumu? Kūrėja nuleidžia galvą: ji vyrą perspėjo. Ir klausė, ar savo darbų tempą jai reikėtų stabdyti? Ar jam reikia nuo 8 iki 17 val. dirbančios tradicinės žmonos?

Nejaugi E.Monginienė aukotų darbus, jei jis pasakytų arba aš, arba darbai?

"Ne, – nusišypso vyrų savimylų, perdėtai pasitikinčių ir manančių, kad viską lengvai gaus gyvenime, nemėgstanti moteris. Ir po akimirkos nuoširdžiai ima žarstyti komplimentus savo vyrui. – Jis idealus. Nesipuikuoja, nemėgsta viešumos, suteikia laisvės. Puikus tėvas ir draugas mūsų ketverių metų sūnui Gustui. Su juo mes jau dešimt metų."

Didžiausia karūna – sūnus

Tik dėl vyro ji neišvažiuoja iš Lietuvos. Papuošalų kūrėja atvira: Kanai ją užbūrė. Ne, ne materialūs turtai, o išlipus iš traukinio į akis įsirėžusios palmės, apšvietimas, bangos, architektūra, oras.

"Bet mano vyras – labai didelis Lietuvos patriotas, – atsidūsta E.Monginienė. – Jis dėl manęs daug aukojo, todėl kažką turiu aukoti ir dėl jo."

Jei gyvenimas suteiktų galimybę, ji nieko nekeistų. Pastebėjus, ar nėra kvaila atsisakyti galimybės išvengti didelės klaidos, ji purto galvą: "Iš klaidų mokomės. Jei nebūtų jų, po to kažkas nenutiktų, o kažką praradę, visada kažką gauname."

Didžiausias jos atradimas, kad ir kaip būtų banalu, – dukra ir sūnus. Gustas jai tapo didžiausia karūna "Misis Lietuva" konkurse, nes būtent tuomet neseniai palaidojusi mylimą tėvą Elvyra sužinojo, kad yra nėščia.

E.Monginienė tikisi, kad po kelerių metų jai nereikės tiek daug dirbti ir už ją dirbs jos vardas, o jos sukurtais papuošalais grožėsis ir žinomos vakarietės.

Labai bijo senatvės

Jei Elvyra galėtų papuošti vieną žinomą moterį, tai būtų aktorė Angelina Jolie.

"Angelina nekart įrodė, kad yra ne tik graži, bet ir netuščia, išskirtinė moteris. Tai įrodo jos darbai, labdara, visuomeninė veikla, – teigia Elvyra. – O kokia moteris, jei ne Angelina, savo vestuvinę suknelę sutiktų papuošti vaikų piešiniais? Papuoščiau Angeliną savo sukurta muse, nes juk ir musė gali būti graži."

Kas bus po 30 metų, Elvyra nenori net pagalvoti. "Labai, labai bijau senatvės, – nuoširdžiai prisipažįsta papuošalų kūrėja. – Nenoriu senti, noriu užsikonservuoti."

Pastebėjus, kad daugiau investuojant į vidų, nebus tokios baisios senatvės raukšlės, Elvyra suraukia lūpas ir purto galvą: "Nemanau, kad mes džiaugiamės sendami. Senatvė asocijuojasi su mirtimi, o ne gyvenimo pratęsimu. O nežinomybė mane labiausiai ir baimina. Nors tikiu kitomis, aukštesnėmis jėgomis, bet bijau, nes tų jėgų dar nemačiau."

Turbūt ją būtų labai sunku įsivaizduoti vilkinčią juodos, apelsino ar rožinės spalvos vienuolės apranga ir medituojančią kur nors atokiame vienuolyne?

"Oi, kartais būtent taip save įsivaizduoju, – šypsosi, bet tvirtai sako papuošalų kūrėja. – Ir pastaruoju metu vis dažniau atakuoja mintys, kad to labai noriu."