Nuo prabangiausių jachtų iki seniausių antikos arenų, nuo garsiųjų paplūdimių iki svaiginančių levandų laukų, nuo begalės turistų iki vienišių gracingųjų flamingų. Provansas–Žydrasis Krantas prie Viduržemio jūros – nepigus, bet pribloškiantis vaizdais ir įspūdžiais malonumas.

Turtuolis pakrantės nykštukas

Vos 2 kv. km ploto Monakas Žydrajame Krante pasitinka pirmas. Tankiausiai pasaulyje apgyvendintoje valstybėje-mieste knibžėte knibžda turistų, vos randame kur pasistatyti automobilį ir iškart pasukame prieplaukos link.

Silpnų nervų turistams jachtų kapitonams ten geriau neiti. Viena po kitos rikiuojasi prabangios milžinės, labiau primenančios laivus-namus, o ne jachtas – prižiūrimos apsaugininkų, ant stalų denyje pamerktos gėlės.

Čia pat ir gatvė, kurioje vis dar buvo ardomi pasibaigusių "Formulės-1" Monako didžiojo prizo lenktynių kelkraščiai ir žiūrovų tribūna. Pasirodo, šiems išmontavimo darbams prireikia net trijų savaičių

Negaišdami traukiame princo rūmų link.

Ne ES, bet euro zona

Iš aukštai atsiveria Monako atviruko panorama, aprėpianti visą kunigaikštystę: nuo tolumoje lūkuriuojančių kruizinių laivų iki sausakimšos namų mozaikos.

O štai ir pats Monako princas! Tai suvokiame gerokai vėliau, kai pro šalį jau pralekia apsaugos lydimas juodas automobilis, paženklintas išskirtiniais numeriais MC 01. Beje, prabangiųjų "Ferrari", "Porsche" ir kitų Rivjeroje pamatysi ne vieną, net Monako taksi – naujieji BMW. Turbūt kitaip ir būti negali, jei gyveni brangiausiame pagal pragyvenimo lygį pasaulyje Monte Karle.

Monakas – ne Europos Sąjungos valstybė, bet jos valiuta – euras. Šalyje, kurioje nėra pajamų mokesčio, kone visos įplaukos į biudžetą patenka iš turizmo ir kazino, todėl "Monte Carlo Casino" čia labai vertinamas. Dauguma atvykėlių neatsispiria pagundai išbandyti laimę lošdami, nors patiems monakiečiams lošti neleidžiama.

Paplūdimyje – be liemenėlių

Keliaujant Žydruoju Krantu vienas iš nuolatinių gerųjų palydovų – švelnus klimatas. Nuolat pučiantis lengvas vėjelis ir maloniai vėsios naktys neleidžia perkaisti, taigi Vilfranšo, Sen Rafaelio, Nicos, Kanų ar Sen Tropezo paplūdimiuose galima vartytis nuo ryto iki vakaro.

Ne viena moteris ar mergina liemenėle savęs nevaržo, nes Prancūzijos pakrantėje įprasta mėgautis saule ir be jų.

Žydras skaidrus Viduržemio jūros vanduo, besimaudant čia pat plaukiojančios žuvys priverčia neskaičiuoti laiko, nors kiekviena automobilių stovėjimo aikštelė mokama. Ir net tik prie paplūdimių ar mieste. Štai Sen Rafaelyje 4 žvaigždučių viešbučio aikštelėje palikdamas automobilį parai kasdien paklosi po 12 eurų.

Pametus dokumentus – savitarna

Ne tik paplūdimiai masina atvykėlius. Kone kas keliasdešimt kilometrų išsibarsčiusių populiarių Žydrojo Kranto kurortų virtinė itin patogi keliauti automobiliu.

Prabangos čia apstu: Sen Tropeze gali apsipirkti specialioje "Ferrari" parduotuvėje arba įvertinti parke ant podiumo pristatomą garsiojo prancūzų avalynės dizainerio Ch.Louboutino vakaro batelių kolekciją.

Į Kanų kino festivalį nespėjome, tačiau Nicoje ragavome tikrų Nicos salotų, o Sen Tropeze galėjome paklebenti filme matytos žandarmerijos duris.

Beje, prancūzų policiją tikrai prisiminsi ilgai, jei, neduokdiev, pamesi dokumentus. Angliškai nekalbantys policininkai poskyryje pasiūlo važiuoti tiesiai pas kolegas į Nicą, kur stovi jų "išmanusis" kompiuteris – juo pats suvedęs visus duomenis gauni prarastų dokumentų patvirtinimo lapą prancūziškai ir tada gali keliauti toliau.

Nuo aperityvo iki deserto

Prancūzai juokauja: nereikia kalbėti apie prancūzišką virtuvę, tik ragauk ir mėgaukis skoniu. Kaip ir rožiniu vynu, karaliaujančiu šiame Prancūzijos regione. Restoranuose butelis vyno ar šampano ant stalo patiekiamas skaidriame polietileniniame "Ice bag" krepšyje, sklidiname šalto vandens ir ledo gabalėlių. Pastis, 45 laipsnių stiprumo originalusis Provanso anyžių likeris, irgi geriamas šaltas.

Provanse retai kur gausi meniu angliškai. Dažniausiai padavėjai maloniai nusišypso ir prancūziškai toliau kantriai aiškina visas meniu subtilybes. O paskui tenka pačiam sužaisti meniu tarsi rusiška rulete ir laukti siurprizo, pataikei ar ne.

Vardyti prancūziškus patiekalus – tas pats, kas skaičiuoti žvaigždes giedrą naktį: nuo tradicinio troškinio ratatouille ir prancūziškų lietinių crepes iki būtent šiame regione, ypač Marselyje, gaminamos žuvienės bouillabaisse, verdamos iš keturių ir daugiau rūšių žuvų, kuri restorane kainuoja apie 45–50 eurų.

Varlių kojelių pakrantėje siūloma retai, jų rasi toliau nuo jūros: porcija, tai yra šešios varlių kojelės, į skrandžius atšokuos už 14 eurų.

Desertui mėgstama užsisakyti espreso kavos, ledų, klasikinio deginto kremo crème brûlée ar šokoladinių putėsių.

Pabėgus nuo pakrantės šurmulio

Norint pažinti tikrąjį Provansą, reikia palikti pakrantės šurmulį ir sukti šiaurės vakarų link.

Mažieji Prancūzijos miesteliai itin jaukūs. Siauros grįstos gatvelės, namų langinės skoningai išpuoštos gėlėmis, neretai kelios sienos apraizgytos vijoklių. Provanso įkvėptas dvejus metus čia kūrė V. van Goghas, nutapęs per 300 paveikslų ir piešinių, Žydrajame Krante vasarojo P.Picasso, gyveno A.Renoiras.

Provanse yra ne vienas UNESCO paveldo paminklas. Senutėliame Arlyje stūkso didingas II a. romėnų amfiteatras ir arena, kurioje iki šiol vyksta bulių kautynės, tačiau, skirtingai nuo ispaniškos koridos, buliai joje nenužudomi.

Vos keliasdešimt metrų nuo arenos iki vėlumos prisėsti kviečia maži restoranėliai – gali stebėti, kaip besileidžiančios saulės spinduliai tyliai gęsta tūkstantmetės arenos arkose. Avinjone savo didybe stebina Popiežiaus rūmai, juose XIV a. gyveno devyni popiežiai – dabar rūmų durys pasižvalgyti atviros visiems.

Fontanų pursluose

Provanso Ekse liejasi nesuskaičiuojamas įvairiausių fontanų lietus ir šlama romantiška Mirabo platanų alėja – kai kur lauko kavinukėse rožinis vynas šaldomas tiesiog fontane.
Provansas užburia subtiliu grožiu, sukurtu žmogaus ir gamtos. Vien ko vertas Verdono kanjonas, laikomas gražiausiu ir didžiausiu Europoje. Gerai, kad nepatingėjome nukakti iki Aiguineso – šis mažas miesteliukas įsikūręs 700 m gylio ir 20 km ilgio kanjono pašonėje.

Ronos upės delta – didžiausia upės delta Vakarų Europoje. Ja paprasta keliauti pavieniui, tereikia turistų informacijos centre pasiimti maršruto žemėlapių.

Kamargo nacionaliniame parke pasitinka būriai flamingų, čia išvysi ir baltųjų arklių bei Kamargo veislės bulių. Jų didkepsniai tikrai skanūs, tačiau išvydus šiuos gražuolius gyvus apetitas dingsta ilgam.

Kvapų karalija

Levandos – Provanso gėlė karalienė. Levandų laukų ties Puimoisonu ir Valensole ieškoti tikrai buvo verta: violetinės juostos driekiasi į tolį, rodos, paskęsi. Levandų muilas, kremas, pagalvėlės nugarai šildyti, baltasis levandų medus, arbata, levandų kartais net dedama į gurmaniškas Provanso žoleles, naudojamas mėsos ir žuvų patiekalams gardinti.

Kiekviena moteris, viešėdama Provanse, turėtų pasižvalgyti po kvepalų muziejų ir "Fragonard" parfumerijos fabrikėlį, juolab kad Grasas tituluojamas pasaulio parfumerijos sostine, kurioje pagaminama didžioji dalis Prancūzijos kvepalų. Vaikščiodami po laboratorijas akies krašteliu žvilgtelime, kaip kuriami kvepalai ir gaminamas kvapusis muilas. 1 kg čia gaminamos jazminų esencijos kainuoja apie 50 tūkst. eurų, o 1 kg rožių aliejaus gauti vidutiniškai prireikia 3,5 tonos rožių žiedlapių!

Sakoma, pasaulyje dirba tik 50 "nosių", galinčių atskirti iki 5 000 kvapų. Nereikia būti ekspertu, kad pajustum Provanso kvapą. Tiesiog pasinerk į aromatų, skonių ir reginių jūrą.