Operos solistų ir elektroninės muzikos kompozitorių duetai. Tokią iš pirmo žvilgsnio netikėtą muzikos stilių ir jų atstovų samplaiką siūlo muzikinis projektas XYZ.

Šį savaitgalį atnaujinta elektroninė opera sugrįžta į Vilnių ir pirmąkart atkeliauja į Kauną.

Jeronimas Milius ir Mario Basanov, Dainius Stumbras ir Leon Somov, Joana Gedmintaitė, M.Basanov ir Vidis – šias muzikines poras ir trejetus Vilniaus publika  išvys ir išgirs lapkričio 6 d. kino teatre "Lietuva", Kauno publika - lapkričio 7 d. „Pergalės“ angare.

Asmik Grigorian dainuos skambant Lino Strockio, Lietuvos ir užsienio techno muzikos pasaulyje žinomo Few Nolder vardu, elektroninės muzikos ritmu transformuotai klasikai.

Iš pirmo žvilgsnio A.Grigorian ir L.Strockio duetas atrodo neįmanomas, atrodo, kad jie – visiškai skirtingi žmonės. Ji – „Otelo“ Dezdemona, „Traviatos“ Violeta, „Eugenijaus Onegino“ Tatjana, kurią scenoje dažnai puošia klasikiniai apdarai. Jis – laisvą sportinį stilių mėgstantis vaikinas, šokių vakarėliuose neretai pats gyvai grojantis savo elektroninę muziką. Asmik paprastai neklauso elektroninės muzikos, o Linas – klasikos. Tačiau projektas XYZ tuo ir ypatingas, kad suvienija priešybes, iš kurių sąjungos gimsta puikūs muzikiniai duetai.

Iš Panevėžio kilusį, bet užsienyje geriau nei Lietuvoje žinomą elektroninės muzikos kompozitorių Liną Strockį gerbėjai pažįsta Few Nolder vardu.

–  Kaip apskritai atsidūrėte projekte „XYZ“?

– Gavome pasiūlymą iš savo prodiuserio Arūno Matačiaus. Idėja man labai patiko.

– Ar esate tas žmogus, kuris klausosi klasikos?

–  Pastaruoju metu šios muzikos klausau kur kas mažiau nei kitų muzikos stilių. Bet buvo laikas, kai šios muzikos mano aplinkoje buvo labai daug – muzikos mokykloje mokiausi groti fortepijonu. Tame pačiame paauglystės amžiuje atradau elektroninę muziką, ir toliau klasikinės muzikos studijų netęsiau. Tačiau tie kūriniai, prie kurių man teko prisiliesti šiame projekte, man toli gražu nebuvo nepažįstami.

–  Kuo sužavėjo elektroninė muzika?

–  Sužavėjo išraiškos laisvė. Nes vienu instrumentu gali išgauti ribotą skaičių garsų. Bet kuris gyvas instrumentas yra ribojamas savęs paties. O kompiuterinės technologijos sukuria beveik neribotas garso galimybes. Be to, kompiuteriu gali ne tik groti elektroninę muziką, bet ir ją kurti. Žinoma, jei nešiojiesi muziką savo galvoje. Taigi, elektroninė muzika suteikia daug laisvės.

–  Jūsų pseudonimą dažniausiai galima rasti prie techno muzikos. Kuriate ir kitokią elektroninę muziką, ne tik techno?

–  Prie techno muzikos dažniausiai esu priskiriamas kitų. Aš pats savo muziką skirstau į du stilius: tai yra šokių muzika ir elektroninė muzika klausymuisi. „XYZ“ projekte skambančią muziką taip pat labiau priskirčiau klausomai, o ne šokamai muzikai. Nors aš ir į ją stengiuosi įmaišyti kuo daugiau ritmo, grūvo, nes man tai patinka.

–  Muzika, skambanti „XYZ“ – kiek ten yra klasikos, ir kiek – naujo skambesio?

–  Sakyčiau, 50 prie 50. Šiuo atveju mes tampame antraisiais žinomo kūrinio kompozitoriais. Mes perdarom klasikos kūrinius pagal garsiųjų kompozitorių surašytas natas, keičiame aranžuotes. Bet mes kartais perdarom taip, kad tie visiems žinomi klasikos kūriniai tampa sunkiai atpažįstami.

–   Lengvai radote bendrą kalbą su operos dainininkais?

– Iš karto. Ir su Edgaru Montvidu, ir su A.Grigorian viskas puikiai klojosi. Tarptautinėse scenose dainuojantys atlikėjai mums davė ir pasiūlymų, kaip patobulinti skirtingus „gabalus“. Galima sakyti, kad operos žvaigždžių įnoringumas patobulino mūsų muziką (juokiasi). Repeticijos kartais vykdavo internetu. Darydavome „paruoštukus“, kurių klausydami solistai, tuo metu būdavę užsienyje, galėtų mokytis – kur jie turės įstoti, kur – išstoti.

– Užsienyje esate geriau žinomas nei Lietuvoje. Ten praleidžiate ir daugiau laiko?

–  Ne, nes šiuo metu ir Lietuvoje turiu, ką veikti. „XYZ“, kiti projektai su Leonu Somovu – šiuo metu dirbu prie keturių projektų. Deja, Lietuvoje elektroninės muzikos rinka maža, čia šios muzikos įrašus išleisti labai sudėtinga. Todėl savo muziką stengiuosi išsileisti užsienyje. Netrukus „Planet Mu“ turėtų išleisti antrą mano muzikos albumą. Kartais sudalyvauju kokiame projekte, pagroju kur Berlyne ar Londone.

–  Jūsų muzika skamba garsiausiuose Europos šokių klubuose?

–  Kartais skamba. Tiesa, pirmasis mano muzikos albumas buvo labiau klausomas nei šokamas. Antruoju albumu aš noriu pasakyti, kad mano muzika tinka ir šokių aikštelėms.

– Ar pats stojate ir prie didžėjaus pulto?

– Esu tai daręs gal kokį vieną kartą. O kai dalyvauju elektroninės muzikos projektuose – vienas ar su kitais kūrėjais – mes grojame tik savo muziką. Kai groji savo muziką, gali eksperimentuoti čia ir dabar. Turi laisvę, kurios nelabai matau didžėjų pasaulyje.

A.Grigorian, kurios sopranas pastaraisiais metais dažniau skamba užsienio scenose nei Lietuvoje, prisipažino nesvarstydama priėmusi pasiūlymą dainuoti XYZ.

–  Ką reiškia XYZ projektas jums – muzikinė avantiūra ar vienas iš daugelio projektų, kuriuose tenka dalyvauti?

– Nei avantiūra, nei intriga. Elektroninė opera yra labai natūralus reiškinys. Muzika keičiasi, ir keičiasi labai įvairiai. XYZ pristatome vieną muzikos transformacijos kelių.

– Muzika, skambanti XYZ, – klasika ar kažkas kito?

– Tai – ta pati opera, tik jos išraiškos forma kita. Dainavimo maniera čia ir klasikinėje operoje iš esmės nesiskiria. Aš nekeičiu nė vienos arijos: skamba tos pačios natos, kaip ir gerai žinomuose kūriniuose. Taigi mano vokalo partija – tradicinė. Čia iš pagrindų pasikeičia muzikos skambesys. Opera vadinama fantazija todėl, kad daug muzikos interpretacijų. Pakinta kūrinio struktūra, elektroninė muzika skamba kaip akompanimentas, realiu laiku.

– Pasiūlymą dainuoti elektroninėje operoje priėmėte nesvarsčiusi, ar vis dėlto buvo šiokių tokių abejonių, ar verta dalyvauti?

– Abejonių nebuvo. XYZ – ne pirmas elektroninės muzikos projektas, kuriame dalyvauju. Prieš daug metų dainavau Lino Rimšos projekte šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“. D.Ibelhauptaitės projektuose dalyvauju jau ketveri metai, pasitikiu ja. Be to, manau, kad operai yra atėjęs išbandymų laikas. Norint, kad ją išgirstų skirtingi žmonės, reikia pateikti operą įvairiai, naujai. Opera šiais laikais nebėra visiems suprantamas dalykas. O muzikos joje yra labai daug ir labai gražios. Todėl norisi, kad ją išgirstų kuo daugiau žmonių.

– Ką jūs atsakytumėte tiems operos gerbėjams, kurie XYZ projektą vadina pasityčiojimu iš klasikos?

– Visais laikais buvo muzikos novatorių, ieškojusių naujų išraiškos formų. Ir visada buvo konservatorių, kurie tam prieštaravo. Kokybiška novatorių sukurta muzika paprastai būdavo pripažįstama vėliau. Aš tikiu, kad operą galima pateikti nauja, patrauklia šiuolaikiniam klausytojui forma. O jei kam nepatinka – niekas jėga nevaro mūsų klausytis – tegu neklauso.