Kineziterapeutai įspėja, kad ruošiantis ilgesnei distancijai reikėtų pagalvoti apie specialisto konsultaciją, nes po tokio žygio galima susidurti su ir ilgalaikėmis problemomis.

Žygių organizatorius Deividas Urbonavičius teigia, kad labai svarbu iš anksto paskaičiuoti, kiek truks kelionė.

„Jeigu susiruošėte savarankiškai į kažkokį žygį, be jokio palaikymo, be jokio organizavimo, tai pasiskaičiuokite, kiek laiko užtruks žygis. Paprastai ėjimo greitis yra apie 5 kilometrai per valandą. Ir įsivertinkite, kiek vandens ir kiek maisto tam laikui jums reikės“, – sako D. Urbonavičius.

Kineziterapeutas Eimantas Žeimys įspėja, kad ruošiantis ilgesnei (25–50 km) kelionei reikėtų pagalvoti apie specialisto konsultaciją, nes po tokio žygio galima susidurti su ir ilgalaikėmis problemomis.

„Šiaip, nedidelė distancija, 10–12 kilometrų, manau, kiekvienas žygeivis gali daugiau mažiau ramiai įveikti. Gali kilti sunkumų, bet daugiau mažiau ramiai. Ruošiantis 25–50 kilometrų distancijai reikėtų pagalvoti apie specialisto konsultaciją, išsiaiškinti, ar turi pakankamą sąnarių mobilumą, pakankamai tvirtus raumenis, kurie palaiko laikyseną, užtikrina gerą pastoralinę kontrolę eisenos metu, nes kitu atveju galima susidurti su netikėtais skausmais arba netgi problemomis ilgalaikėmis jau po paties žygio“, – sako kineziterapeutas.

Anot E. Žeimio, dažniausios problemos, su kuriomis susiduria žygeiviai, yra kelių ir nugaros skausmai.

Daugiau apie tai – Gabrielės Kloniūnaitės reportaže.