Uostamiesčio Meno bibliotekoje jau galima apžiūrėti žinomo tautodailininko – tapytojo ir medžio drožėjo Petro Murmoko paveikslų parodą, nors jos pristatymas – tik ketvirtadienį.

Taip jau gyvenimas susiklostė, kad jokių specialių dailės mokslų autorius nebaigė, negavo diplomo. Tačiau dienos be drožybos ir tapybos jam būtų tuščios. Kurti P.Murmokas pradėjo kaip medžio drožėjas, vėliau jo gyvenime atsirado tapyba. Meno pažinimo savarankiškai mokėsi Rusijos šiaurėje, kur jį nubloškė tremtis. Didžiųjų rusų klasikų darbai jam buvo neišsenkantis meno studijų šaltinis ir sektinas pavyzdys.

Grįžęs iš tremties lankė gimtojo Panevėžio rajono Miežiškių vidurinę mokyklą, tarnavo kariuomenėje. Vėliau baigė Kauno politechnikumą. Dirbo Vilniaus ir Klaipėdos autobusų parkuose. Uostamiestyje gyvena nuo 1967-ųjų.

P.Murmokas didelių pretenzijų mene neturi, profesionalams jis ne konkurentas. Daug metų laisvalaikiu užsiima tuo, ką diktuoja širdis, tapo ir drožinėja, ką mato akys. Ir daro tai nuoširdžiai, tyliai, akivaizdu, kad su dideliu džiaugsmu.

Tautodailininkas šypsodamasis pasakojo, kad eskizuoja bet kur – miške, pievoje, net važiuodamas autobusu. Kartais ima ir nupiešia kokį pakeleivį, parodo jam ką tik sukurtą portretą ir čia pat jį padovanoja. Kiek jau taip išdovanota, net neatmena. Liko tik maloni šiluma krūtinėje.

Santūri spalvų paletė, švelnūs atspalvių niuansai P.Murmoko tapybai suteikia ramybės ir savotiško saugumo jausmą. Žiūrėdamas į jo paveikslus, ypač į tuos žieminius, gausiai prisnigtus ir baltus, tarytum pajunti, kad nustoja lėkti laikas ir pamažu ateina maloni palaiminga ramybė. Klaipėdietis tapytojas Juozas Vosylius, apžiūrėjęs parodą, negailėjo autoriui gerų žodžių: "Retai kur dabar begali išvysti tokį meną: viskas kruopščiai išbaigta, išgryninta". Ir pagyrė kompoziciją, koloritą.

Ypač J.Vosylių sužavėjo Dzūkijos kaimo kiemas su jaukiai jame pasklidusiomis vištomis, žalios lankos su besiganančiomis karvėmis ir tos baltumu švytinčios žiemos – malonių vaikystės prisiminimų aidas.

Jauki artėjančios žiemos nuojauta įsėlina į širdį vos išvydus P.Murmoko "Žiemos kelią". Keistas ir netikėtas spalvinis sprendimas: ochrine šviesa dar švytintys medžiai ir baltas sniego kelias, kuriuo lėtai kinkuoja bėris, traukiantis vežimą. Gal sekmadienį į turgų? Autorius jau nebepamena.

Širdyje šviesu žiūrint į P.Murmoko paveikslus. Ateikite ir pamatysite, pajusite.

Septyniasdešimtmečio tautodailininko tapybos darbai iki gruodžio vidurio džiugins lankytojų akis ir savo šviesia ramybe įprasmins Advento rimtį.

Susitikimas su P.Murmoku ir jo parodos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) atidarymas – lapkričio 20 d. 17 val.