Vokiečiai sekmadienį netingi atsikelti brėkštant, kad pasinertų į prekybos ir pramogų šurmulį

Jei nori sužinoti, kaip atrodo turgus iš didžiosios raidės, važiuok savaitgalį į Hamburgą. Vokietijos uostas parodys šiuolaikinį europietišką turgų, kuriame reikia bent kartą apsidairyti, kad atsivertų akys. Paklausęs tokių raginimų Jonas Plenta su draugais sėdo į automobilį ir patraukė į Hamburgą.

„Dirbu įmonėje, plečiančioje turgaviečių verslą, ugdančioje kitokį požiūrį į jas. Norėjau pamatyti tuos išgirtuosius sekmadieninius Hamburgo prekystalius“, - paaiškino J.Plenta.

Ir kaip? „Va taip!“ - iškėlė į viršų nykštį Kauno prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas.

Suplūsta tūkstantinės minios

„Kai pasiekėme Hamburgą, buvo vėlus šeštadienio vakaras. Tiksliau, pirma nakties, - prisiminė J.Plenta. – Viešbučio personalas iškart paragino: pirmyn į St. Paulį!“

Hamburgo St. Paulio rajonas, paaiškino jis, - kažkas panašaus į Laisvės alėją ar Gedimino prospektą. Skirtumas tik tas, kad pirmą nakties vokišką alėją lietuviai išvydo ūžiančią kaip milžinišką avilį. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį čia susirenka nuo 100 iki 150 tūkstančių žmonių.

„Visi linksminosi. Alus, juokas, muzika, neonai. Aš paklausiau: gal kokia šventė? Pasirodo – ne, tai paprastas šeštadienio vakaras. Hamburgo St. Paulyje tai masinio šėlsmo laikas“, - pasakojo J.Plenta.

„Šeštadieniais į savo St. Paulį traukia visa Vokietija. Tai – nakties linksmybių vieta. Seksšopai, naktiniai kino seansai, barai, striptizo klubai, raudonųjų žibintų zonos. Vokiečiai ne daugiau geria ir ne labiau ištvirkę už lietuvius. Viskas tas pats, išskyrus tai, kad mes neturime naktinių linksmybių vietų“, - kalbėjo J.Plenta.

Jį nustebino, kad naktinis gyvenimas, kunkuliuojantis Hamburgo gatvėje, labai saugus. Tiek viešosios tvarkos sergėtojų lietuviai nebuvo matę.

Rytas prie prekystalių

Ketvirtą ryto linksmybės St. Paulyje ėmė rimti, barai ir striptizo klubai išlydėjo paskutinius klientus.

„O tada milžiniška minia sutartinai patraukė uosto link, - pasakojo J.Plenta. – Visi ėjo į „Fish market“ – žuvų turgų. Tai – brėkštančio sekmadienio ryto tradicija Hamburge.“

Istorinis žuvies turgaus pastatas su kupolu J.Plentai pasirodė panašus į soborą. Iš vidaus sklido tranki muzika. Statinį dviem žiedais juosė prekystalių eilės. Ankstyvą rytą virė prekyba vaisiais, daržovėmis, mėsa, žuvimi, suvenyrais, medžio dirbiniais, drabužiais, aksesuarais.

„Taip ten kiekvieną sekmadienį nuo ketvirtos iki dešimtos ryto. Susirenka galybė žmonių. Perka, bendrauja tarpusavyje, geria kavą, pusryčiauja. Greta prekystalių stovi autobusiukai su naujausia ekspozicijų ir šaldymo įranga. Iš jų taip pat prekiaujama. Tie, kurie ką tik linksminosi St. Paulyje, įsimaišo į minią miestiečių, atėjusių į sekmadienio turgų“, - sakė J.Plenta.

„Pamačiau, kokį šou galima surengti paprasčiausiai parduodant žuvį, - pasakojo jis. – Pardavėjas deda žuvį į krepšį, iškelia, rodo ją ir pasakoja, kur ji sugauta, kaip išrūkyta, koks skonis. Prasideda aukcionas. Minia stebi, įsilinksmina, apima azartas. Aidi juokas, šūksmai. Galiausiai visi sveikina laimėtoją. Taip žaidžiant su publika parduodamos ir kitos prekės. Vokiečiai tokią prekybą dievina.“

Pusryčiai su šokiais

„Paskui įėjome į soborą primenančio senojo žuvies turgaus pastatą, - pasakojo J.Plenta. – Žuvies jame jau seniai nepardavinėja. Ten ankstų sekmadienio rytą groja muzikantai, pilna dūmų, blyksi šviesos, liejasi alus ir vyksta masiniai šokiai. Antrame aukšte – švediški stalai norintiesiems pasistiprinti. Tokių, kaip matėme, netrūksta.“

„Jokių socialinių ribų! Pagyvenę, jauni, vaikai, seneliai – visi šoka! Visi juokiasi, dainuoja kartu su populiarius šlagerius atliekančiais muzikantais“, – neslėpė susižavėjimo J.Plenta.

„Hamburgo gyventojai sekmadienio turgaus ryto laukia visą savaitę, - kalbėjo jis. – Specialiai į Hamburgo turgų atvyksta ir kitų miestų gyventojai. Viešbučiai – pilni. Daugybė turistų. Akivaizdu, kad tai geriausia reklama miestui ir puiki pramoga žmonėms.“

Vienuoliktą valandą, kai lietuvių automobilis pasuko pro St. Paulį, gatvė niekuo nebepriminė naktinių linksmybių. Viskas buvo idealiai sutvarkyta. „Neįsivaizduoju, kaip, bet net seksšopų iškabos buvo paslėptos“, - juokėsi J.Plenta.

Išskirtinės prekės – brangios

Vokietijoje J.Plenta aplankė ir daugiau turgų. Ypač jaukus jam pasirodė gurmanų turgelis Frankfurte prie Maino, kuriame prekiaujama išskirtiniais produktais.

„Daug metų išlaikytą itališką vyną parduoda vyndarys italas. Sūriai, saldumynai – tokie, kokių nerasi parduotuvėse. Jautiena – specialiai išaugintų jaučių“, - pasakojo „Urmo“ rinkodaros vadovas. Jis išbandė itališką balzamą, kurio gamyba sutelkta vienos šeimos rankose.

Šimtametes tradicijas ir unikalų receptą turintis gėrimas supilstytas į kvepalų buteliukus primenančius indus. „Dozės – kaip vaistų, į kavą ar arbatą galima įsipilti porą lašų. Skonis – neapsakomas. Kaina – 400 eurų už 100 mililitrų“, - pasakojo J.Plenta.

Į Lietuvą jis neparsivežė balzamo, bet grįžo tvirtai įsitikinęs, kad šiuolaikiškas turgus turi užtikrintą ateitį.