Pasirengimas kelionei

Ši kelionė turėjo būti kitokia nei iki tol buvusios – į ją leidomės su 11 mėnesių kūdikiu, tad daug vietos improvizacijai nepasilikome. Dar Lietuvoje susidėliojome konkretų maršrutą, ką verta pamatyti Sicilijoje ir kokį maksimalų kiekį kilometrų per dieną galime įveikti.

Sicilijos plotas – apie 25 tūkst. kv. km. Taigi 2,5 karto mažesnis nei Lietuvos, o atstumas nuo Trapanio, salos rytuose, kuriame leidžiasi lėktuvas iš Kauno, iki Mesinos, Sicilijos vakaruose, maždaug toks pats, kaip nuo Vilniaus iki Palangos – apie 350 km. Nuvažiavus trečdalį šio atstumo, galima sustoti salos sostine vadinamame Palerme. Tai didžiausias salos miestas. Vis dėlto žinodami, kad jaunasis keliautojas nėra didelis kelionių automobilinėje kėdutėje gerbėjas, visas ilgesnes keliones siejome su laiku, kada jis turėtų miegoti, o miegas vidutiniškai trunka apie 1,5–2 val. Taigi per tokį laiką galima įveikti apie 150 km. Geriausiu atveju 200 km, ir tuomet privaloma sustoti mažiausiai 3–4 val.

Susidėliojus preliminarų kelionės maršrutą dešimčiai dienų, atėjo metas surasti ir automobilį, kuriuo reikėtų keliauti po Siciliją. Kadangi apie italų automobilių nuomos bendroves sklando legendos, nusprendžiu transporto priemonės pasirinkimui skirti daugiau dėmesio. Kiekviena automobilį Sicilijoje nuomojanti bendrovė pabrėžia, kad, išsinuomojus transporto priemonę, mano sąskaitoje rezervuos nuo 800 iki 1,2 tūkst. eurų. Nuo ko priklauso šio mokesčio dydis? Ogi nuo to, ar pasirinksite užstato draudimą ar ne. Užstato draudimas apsaugo jus nuo mokesčių už automobilio apibraižymą, stiklų ar žibintų dužimą ir pan. Prie visos automobilio nuomos tai pridėjo papildomus beveik 95 eurus. Taigi automobilio nuoma dešimčiai dienų kainavo apie 320 eurų.

Nulėmė kaina

Automobilio pasirinkimą nulėmė kaina. Kuo didesnį automobilį geidi išsinuomoti, tuo didesnę kainą už jį ir teks mokėti. Užsibrėžiame ribas, kad nereikia rinktis didesnio automobilio nei "VW Golf" ar "Ford Focus". Pradėjus transporto priemonės paieškas paaiškėja, kad didžiausia pasiūla B klasės automobilių – "Fiat Panda", "VW Polo", "Citroen C3", "Ford Fiesta" ir pan. Mano pageidaujamo "VW Golf" ar "Ford Focus" nuomos kaina balandį, tuomet, kai Italijoje aktyvus turizmo sezonas dar neprasidėjęs, – kiek daugiau nei 300 eurų, "VW Polo" tokiam pačiam laikotarpiui – apie 220 eurų. Taigi, racionaliai vertinant, dviejų suaugusių žmonių ir vaiko kelionei toks automobilis turėtų būti gana patogus.

Beje, dar žvilgteliu ir į degalų kainas Italijoje. Vienas litras benzino čia kainuoja vidutiniškai apie 1,52 euro. Degalų kaina tapo dar vienu argumentu renkantis mažesnės klasės automobilį. Prie visos sumos reikia pridėti ir dar 45 eurus už vaikiškos automobilinės kėdutės nuomą. Nutarus, kokio automobilio reikia, paieškos laukas susiaurėjo ir vieną dieną pavyko rasti "Sicily by car" siūlomą "VW Polo" už 210 eurų. Jį ir čiumpu. Su visišku užstato draudimu ir vaikiška kėdute tai man kainuoja 350 eurų. Beje, pasitaiko ir akcija, kai automobilį leidžiama vairuoti ir papildomam žmogui, o tai neblogas variantas žinant, kad vienas iš ekipažo narių gali pavargti vairuodamas arba linksmindamas jaunąjį keleivį.

Kaip išvengti nesusipratimų?

Apie tai, kaip nuvažiuoti į Kauno oro uostą ir kur pastatyti automobilį, aiškinti nereikia. Taigi kelionės iki oro uosto ir padangėmis dalį praleidžiu.

Saulėta sekmadienio popietė, kai lėktuvas paliečia apie 20 km nuo Trapanio nutolusį oro uosto tūpimo taką. Stiuardesė praneša, kad Sicilijoje šiuo metu 18 laipsnių šilumos. Gimtinę palikome žvarboką rytą, kai už lango buvo maždaug 0 laipsnių. Susirinkę bagažą ir vežimėlį išbildame į atvykimo salę, kurios 50 proc. užima automobilių nuomos bendrovių biurai. Prie mūsiškio nemenkas būrelis automobilio laukiančių asmenų. Galiausiai prieina ir mūsų eilė. Bendrovės darbuotojui pateikiu savo dokumentus – pasą, vairuotojo pažymėjimą ir kreditinę kortelę. Be jos Italijoje automobilio neišsinuomosite. Debeto kortelės čia netinkamos. Girdėjau, kaip dvi keliautojos bandė išsiprašyti automobilio nuomą su debetine kortele, tačiau visi automobilių nuomotojai ištarė griežtą "ne".

Pradėjus pildyti dokumentus, nuomotojas pareiškia, kad bendrovė pasiliks 1,2 tūkst. eurų užstatą, nors atsiųstame patvirtinime buvo kalbama apie 800 eurų. Tuoj pat surandu automobilio nuomos patvirtinimo laišką, kuriame parašyta, kad užstato dydis – 800 eurų, ir kišu italui po nosimi. Jis paburba, bet sutinka. Toks pats konfliktas kyla ir dėl papildomo vairuotojo, nurodyto sutartyje. Taigi patarimas vienas – turėkite su savimi automobilio nuomos sutartį, kurią sudarėte internetu, – ji padės, jei kils nesusipratimų.

Pradėjus pildyti dokumentus, nuomotojas pareiškia, kad bendrovė pasiliks 1,2 tūkst. eurų užstatą, nors atsiųstame patvirtinime buvo kalbama apie 800 eurų.

Štai ir jis

Pagaliau pabaigę tvarkyti dokumentus kulniuojame į aikštelę, kurs mūsų laukia juodas "VW Polo". Tiesa, prieš atiduodamas raktelius nuomos bendrovės atstovas pabrėžia, kad automobilis išnuomojamas dar tik antrą kartą. Viena vertus, džiugu, kad gauname tokį automobilį, kita vertus, nerimauju, kad visi galbūt nauji atsiradę įbrėžimai bus lengvai pamatomi.

Surandame automobilių nuomos bendrovės aikštelę, po kurią jau zuja kiti keliautojai. Pirmiausia, ką visi padaro dar prieš susidėdami daiktus į automobilį, – nufotografuoja jį iš visų pusių. Tai pagrindinis įrodymas, kokį automobilį pasiėmėte ir kokių pažeidimų buvo. Mūsų "VW Polo" visas blizga ir išties nuriedėjęs šis automobilis vos 1 400 km. Apeinu apie jį garbės ratą – nė vieno įbrėžimo, salone kelios dėmės, kurių nuotraukos išsyk atsiranda ir mano telefone. Aikštelėje besidarbuojantis vaikinas (ne tik sunkiai kalbantis angliškai, bet ir beveik nesuprantantis) parodo automobilinę kėdutę vaikui. Ji per maža. Išaiškinus šią problemą, vaikinas nusiveda mane prie sunkvežimio priekabos, kurioje pririkiuota vaikiškų kėdučių.

Jų būklė, skirtingai nei išsinuomoto automobilio, apverktina – visos senos ir purvinos, tačiau dėtis nėra kur. Išsirenkame mažiausiai nudėvėtą ir sumontuojame automobilyje. Lagaminas ir kuprinės nugula į bagažinę. O vaikiškam vežimėliui vietos čia, deja, nebelieka... Suprantu, kad vieno lagamino piešinėlis internetinėje automobilių nuomos platformoje buvo ne šiaip sau. Į "VW Polo" bagažinę išties telpa tik vienas lagaminas. Taigi vežimėlis įkurdinamas ant priekinės keleivio sėdynės. Dabar važiuojame beveik keturiese.

Ne tik autostrados

Nepaisant vaikiškos kėdutės nemielumo, jaunasis keliautojas joje jaučiasi gana patogiai ir tai parodo ramiai krykštaudamas. Iki pirmojo sustojimo – apie 50 km, kuriuos įveikiame itališka autostrada. Jau laukiame pirmos degalinės, kurioje galėsime išgerti itališko espreso. Deja, per tuos 50 km tokios ir neradome. Degalinių autostradose nėra daug, o kavinių, kurias matome lėkdami pajūrio link Lietuvoje, taip pat nerasite. Kas kelis kilometrus autostradoje įrengtos vadinamosios kišenės, kuriose, esant reikalui, galima sustoti, tačiau jose nieko daugiau nerasite, tik šiukšlių. Apskritai šiukšlių, sumestų pakelėse, kiekis stebina visos kelionės metu. Akcijos "Darom" organizatoriai čia tikrai turėtų ką daryti.

Kelias pavadintas autostrada, tačiau jis daug siauresnis nei Kaunas–Klaipėda, o vietomis pasvirę pakelės krūmai kėsinasi užimti bent trečdalį antros juostos. Tad, jei dar pykstate ant Lietuvos kelininkų, nuvažiuokite į Siciliją. Be to, kelio remonto darbų čia taip pat netrūksta. Ir jei Lietuvoje ten, kur remontuojama kelio atkarpa, darbuojasi kelininkai arba per išeigines stūkso jų technika, tai Italijoje kartais atrodo, kad kelius prižiūrintys darbininkai tiesiog pamiršo nuimti kelio ženklus, pranešančius apie greičio ribojimus ir kelio remonto darbus.

Autostradomis išvagota šiaurinė ir rytinė Sicilijos dalis. Tad čia kelionės vyksta gana greitai ir pakankamai sklandžiai, o pietinėje Sicilijos dalyje tenka vingiuoti paprastais krašto keliais, kuriuose vietą reikia dalytis su vietiniais fermeriais, į kelią išbėgančiais šunimis ar katėmis ir kitais vietomis besigrožinčiais keliautojais. Tad, jei keliaujant šiaurine Sicilijos dalimi 100 km atstumą galima įveikti vidutiniškai per valandą, tai pietinėje tokį patį atstumą tenka važiuoti 1,5 val. ar net du kartus ilgiau, nes ne kiekvienas pakelės miestelis turi aplinkkelį. Vis dėlto, jei kelionė vidutiniu 50 km/val. greičiu jūsų negąsdina, net ir šiaurinėje dalyje, kurioje yra neblogos magsitralės, galite rinktis paprastą siaurą keliuką, vingiuojantį pro vietinius pakrantės miestelius.

Nepaaiškinami ribojimai

Autostradoje vos 1 l darbinio tūrio "VW Polo" galios visai pakanka, o ir skubėti nelabai yra kur. Netikėtai malonų įspūdį paliko patogi vairuotojo vieta, o tokiame automobiliuke sumontuota automatinė greičio palaikymo sistema nustebino. Daug sunkiau "VW Polo" jautėsi ropšdamasis į kalnus. 1 l varikliukas vargo vargelį tempdamas visus keleivius į kelis rimtesnius kalnus, tačiau tose vietose, kur buvo lygus kelias, arba lengvi pakilimai, jis riedėjo kuo puikiausiai.

Apskritai, žvelgdamas į italų automobilių parką supratau, kad dauguma automobilių čia yra būtent tokios klasės kaip mano vairuojamas "VW Polo". Aplink zujo daug "Lancia Ypsilion", "Fiat Panda", "Citroen C2" ar "C3", tokių pačių "VW Polo". Kiek mažiau populiariųjų "VW Golf" klasės hečbekų ir visai mažai universalų ir sedanų, prie kurių Lietuvoje įpratusi akis. Italai mėgsta mažus automobilius. Kodėl? Atsakymas išaiškėja įvažiavus į miesto centrą, kur automobilių, motorolerių ir motociklų būryje mažas automobilis yra daug manevringesnis ir užima mažiau vietos nei didelis sedanas ar universalas. Beje, su pastaraisiais būtų daug neišvažiuojamų senųjų miestų gatvelių, į kurias storesnis ir prabangesnis sedanas paprasčiausiai netilptų.

Patys italai, nepaisant prie kokio automobilio vairo jie sėdėtų, važiuoja greitai. Mažesniuose keliukuose greitis ribojamas iki 50 km/val. ar net 30 km/val., tokiu greičiu nė vienas vietinis nevažiuoja. Tenka pripažinti, kad ir pats pasekiau italų pavyzdžiu, juolab kad priežastis tokiems ribojimams dažnai būdavo visiškai neaiški, o Kelių eismo taisyklių sargų, matuojančių greitį, taip pat neteko sutikti.

Gera mankšta

Neteko sutikti ir daug tėvų, vežimėlius stumdančių Sicilijos šaligatviais. Priežastis paprasta – šaligatvių čia beveik nėra. Visuose senesniuose miestuose gatvės vis dar grįstos akmenimis, tad keliu juda visi – pėstieji, automobiliai, dviratininkai ir motorolerininkai, o ten, kur įrengti šaligatviai, jų borteliai tokie aukšti, kad nustūmęs vežimėlį kelis kilometrus, jautiesi, kaip po neblogos treniruotės. Mažesniuose kaimeliuose pėsčiųjų eismas, atrodo, visiškai išnyksta. Susidaro įspūdis, kad italai net ir menkiausią atstumą linkę įveikti kokia nors transporto priemone, nes pakele žingsniuojančius žmones visos kelionės metu teko išvysti vos keletą kartų.

Kelių eismo taisyklės čia lyg ir panašios kaip Lietuvoje, tačiau net ir jas žinodami, italai vadovaujasi žvilgsnio taisykle. Prieš kiekvieną atliekamą manevrą, ypač miesto eisme, susitinka vairuotojų akys, ir taip kelias pasidalijamas – vienas važiuoja, kitas praleidžia, arba atvirkščiai. Pamatę, kad prie vairo nelabai vietinis vairuotojas, italai linkę jam suteikti pirmenybę, nors taip būna ne visuomet.

Apskritai vairavimas kitoje šalyje priverčia prisiminti Kelių eismo taisykles ir pažadina vairuotojo budrumą, kuris kasdien važinėjant tomis pačiomis miesto gatvėmis, kuriose viskas aišku ir pažįstama, apkerpėja, tad bent kelios dienos prie vairo kitoje šalyje priverčia tuos įgūdžius pabusti.

Kelionės reziumė

Taigi per dešimt dienų šioje Italijos saloje nuvažiavome kone 1 000 km. Grąžinus automobilį nuomos bendrovei, kelionės kompiuteris rodė, kad vidutinės degalų sanaudos – 4,6l/100 km. Apvažiavome beveik visą salą ratu. Pradėję nuo Trapanio Birgi oro uosto, keliavome iki San Vito kyšulio, Palermo, Čefalu, tuomet per Eną pasiekėme Sirakūzus, iš jų Agridžentą, Šiaką ir vėl finišavome Trapanyje.

Koks pagrindinis patarimas tiems, kurie nusprendė vasarą keliauti po šią salą? Jeigu turite galimybę ir noro, įsimeskite palapinę ir miegmaišį. Sąlygos išsimiegoti savo suręstuose apartamentuose ant jūros kranto čia tikrai puikios. Keliaujantieji nameliais ant ratų jau ir dabar, kai nakties temperatūra vis dar nukrenta iki 10, o vietomis ir 6–7 laipsnių šilumos, rinkosi tokias nakvynes. Taip sutaupysite ir vieną kitą dešimtį eurų, kuriuos galėsite išleisti pasimėgauti vietiniu maistu.