Vieno populiariausių konkursų televizijos auditorija siekia apie 600 milijonų žiūrovų. Lietuvoje „Eurovizijos“ finalą per nacionalinę televiziją žiūrėjo 24 proc. visų televizijos žiūrovų, o aiškėjant balsavimo rezultatams – beveik 40 proc. visos televizijos auditorijos. Bent trumpai šių metų nacionalinę atranką iš viso žiūrėjo 1,37 mln. Lietuvos gyventojų. Pirmasis  pusfinalis vyks gegužės 9 d., antradienį, antrasis – gegužės 11 d., ketvirtadienį, o finalas Kijeve bus rengiamas gegužės 13-ąją, šeštadienį. Atstovausiantys Lietuvai pasirodys gegužės 11-ąją antroje dalyje, tačiau tiksliau, kelinta scenoje bus Lietuva, kas bus prieš ir po, sužinoti turėtume iki balandžio 3 d.  

– Ar tiesa, kad „Fusedmarc“ neturėjo savo prodiuserio ir dabar juo tapote jūs?

– Ne tiek aš, bet visa mūsų komanda, kuri rengia atrankas. Mes negalvojame, kad reikėtų palikti grupę likimo valiai, nes iš tikrųjų pasiruošimo darbai labai dideli. Vien dokumentacijos pildymas toks sudėtingas... Su grupe kalbėjomės iškart po renginio ir nusprendėme, kad liekame dirbti toliau – vesime grupę iki pat „Eurovizijos“.

– Kitaip sakant, už jos sėkmę arba nesėkmę būsite atsakingas ir jūs tiesiogiai?

– Taip.

– Tai pasakykite, ar teisybė, kad Lietuva šiek tiek pavėlavo pateikti galutinį, finalinį „Fusedmarc“ įvaizdį, kaip grupė atrodys Kijeve? Šią savaitę visų šalių delegacijų vadovai buvo suvažiavę į Kijevą. Mes prašėme šiek tiek atidėti laiką, kad pateiktume jau tikslų vaizdą, kaip atrodys „Fusedmarc“. Ar tai yra tiesa, mes vėluojame?

– Ne mes vieni, nereikėtų dėl to labai išgyventi. Laiko dar tikrai nemažai, sudėliosime viską laiku, tikrai broko nebus.

– Ar jūs įsivaizduojate, kaip grupė turėtų atrodyti? Ar bus labai pasislinkta nuo to, ką matėme Klaipėdoje? Pavyzdžiui, nuo raudonos spalvos?

Ar teisybė, kad Lietuva šiek tiek pavėlavo pateikti galutinį „Fusedmarc“ įvaizdį, kaip grupė atrodys Kijeve?

– Gal nuo spalvos ir nelabai, bet žinoma, kad scenografija įpareigoja daryti šiek tiek kitus sprendimus. Aišku, kad pasirodymas kažkiek skirsis, nes vien scenos ekranų ilgis yra, man regis, 70 metrų. Faktas, kad 70 metrų atrodys kitaip negu mūsų 30.

– Ar jūs žinote, kodėl buvo pasirinkti švedai? Kodėl patys ukrainiečiai nesugebėjo surengti konkurso?

– Žinote, man atrodo, kad tai tikrai nėra blogas sprendimas. Ta pati komanda dirba jau keletą metų. Netgi aptarnaujantis personalas, netgi žmonės, atnešantys kavą, atvažiuoja tie patys. Tai tokio dydžio užkulisiai, kuriuose tiek organizavimo, kad tikrai geriau, kai dirba žmonės, turintys patirties, negu kai kažkas bando kažką. Tikrai nėra dėl ko pergyventi. Ukrainiečiai, aš manau, irgi gali padaryti...

– Išeina, kad negali...

– Turbūt yra kitų problemų. Ne galėjimo-negalėjimo, o kažkokių interesų reikalai. Džiugu, kad to pavyks išvengti, nes atvažiuoja aiški komanda, aiškios pavardės, ir daugelį tų žmonių mūsų delegacijos vadovas žino asmeniškai.

– Norite pasakyti, kad ne tik, kaip atrodys „Eurovizija“, kaip bus filmuojama, koks bus vaizdas, bet ir kava bus nešiojama švedų?

– Žinoma, taip. Reikia galvoti apie smulkmenas, iš jų susidaro visas renginys, nes tai, ką mato žmonės, yra trys vakarai, o viskas trunka dvi savaites. Viskas turi būti laiku ir tiksėti kaip laikrodis. Šalių labai daug, dalyvių daug, jeigu būtų nekontroliuojama situacija... iš tikrųjų labai svarbu, kas paduoda kavą.

– Kaip jūs manote, ar valstybė turėtų skirti pinigų šiam konkursui?

– Galėtų, bet nebūtinai. Renginys labai populiarus, tos 3 minutės, kai rodoma vėliava, kai pristatoma šalis, be galo svarbios, nes žiūrovų skaičiai įspūdingi. Dar kartą primenama visiems žmonėms, kad yra tokia Lietuva, kad čia irgi yra dainuojančių žmonių, geros muzikos, todėl, kodėl gi ne? Bet tai tikrai nėra būtina sąlyga, nes tai nėra kažkoks valstybių konkursas, tai yra, kaip minėjau, televizijų konkursas ir televizijų renginys.

Dažnai būna taip, kad „Eurovizija“ yra toks, sakykime, techninių galimybių parodymas. Atsimenu, kai prieš 11 met Kijeve vyko „Eurovizija“. Visą tą sceną savo turui nusipirko grupė U2. Vadinasi, buvo atvažiavę jų technikai, jie žiūrėjo, kaip viskas vyksta. Ir dabar bus priimami patys moderniausi sprendimai. „Eurovizijoje“ dažnai parodoma tai, ko dar nėra buvę.

– Kaip jūs manote, kiek reikės skirti Lietuvos pasirodymui – 100 tūkst., 10 tūkst. eurų?

– 100 tūkst. eurų nereikės, bet iki 50 tūkst. eurų gali reikėti.

– 50 tūkst. eurų gali reikėti?

– Taip, gali reikėti.

– Kiek šitame konkurse yra politikos? Ar užtenka vien balso, dainos, pasirodymo, šou sukūrimo? Ar čia galima apsieiti be politikos, nes kai kurių valstybių sprendimai veda į tai, kad neišeina be politikos?

– Kol kas, man atrodo, dar nebuvo taip, kad laimėtų labai politizuotas pasirodymas, numeris ar atlikėjas. Visada laimi geriausia daina.

– Bet pernai toks priekaištas buvo, neva tarpusavyje varžėsi rusų ir ukrainiečių atlikėjai. Komisijos balsai nulėmė pergalę ukrainietei.

– Iš tikrųjų australai, suskaičiavus balsus, man atrodo, būtų buvę antri. Iš tikrųjų jie ir pasirodė gerai. Visos trys minėtos šalys turėjo labai ryškius, išskirtinius pasirodymus. Atrodytų, kad pernai buvo maksimaliai depolitizuotas šis konkursas, ko negalima pasakyti apie šių metų kai kurių šalių sprendimus.

– Jūs turite galvoje Rusiją?

– Žinoma. Nenorėčiau skirstyti įgaliųjų ir neįgaliųjų galimybių. Jie gali dainuoti taip pat puikiai, ir pasirodyti, ir padaryti gerą šou, bet yra tam tikri įstatymai, šalių įstatymai. Jeigu ji dalyvavo Kryme, o Ukrainoje vyksta konkursas, tai, matyt, nereikėtų taip elgtis ir siųsti, specialiai stengiantis išprovokuoti konfliktą iš anksto dar iki „Eurovizijos“. Konkursas vyksta Ukrainoje, yra kažkokio pavydo, kažkiek politikos viena šalis nori įtraukti. Man atrodo, bet kokiu atveju laimės geriausia daina, o ne didžiausias politinis sprendimas.