Į VDU biblioteką sugrįžo vieno žymiausio tarpukario Lietuvos istorikų profesoriaus Zenono Ivinskio turėtos knygos. Jos – savotiškas tarpukario Lietuvos intelektualų gyvenimo simbolis.
Slėpė po grindimis
Kaune gyvenanti profesoriaus sesers Bronės dukra Dalia Vyšniauskienė dėdės neprisimena, tačiau žino, kad jis su žmona Cecilija gyveno P.Višinskio gatvėje dar ir dabar tebestovinčiame name. Čia įvyko Z.Ivinskio ir Cecilijos Griniūtės, dėl kurio būsimajam profesoriui teko gerokai pasirungti su būsimuoju teatro režisieriumi Juozu Miltiniu, vestuvės.
"Kai prasidėjo antroji rusų okupacija, dėdė kartu, atrodo, su Stasiu Šalkauskiu ir Antanu Maceina – visi be šeimų, išvažiavo į Vokietiją. Jie buvo įsitikinę, kad netrukus grįš į Tėvynę, kad Lietuva vėl bus laisva. Deja, laisvos Lietuvos jie taip ir nesulaukė", – atsiduso D.Vyšniauskienė.
1946 m., mirus Cecilijai Ivinskienei, visas likęs turtas atiteko jos motinai, kuri išsikraustė iš minėto namo. Z.Ivinskio sesers Bronės šeima pasirūpino, kad profesoriaus ilgai kaupta biblioteka neprapultų.
"Dėdės knygas krovėme į ratukus ir juos tempėme į Jėzuitų gimnaziją, kur šį lobį slėpėme po grindimis. Deja, greičiausiai saugumiečiai kažkokiu būdu apie tai sužinojo, ir knygų neliko nė kvapo. Nežinau, ar tarp jų buvo dėdės dienoraščiai, bet sovietmečiu jie buvo viešai cituojami spaudoje", – pasakojo D.Vyšniauskienė.
Grąžino bibliotekai 24 knygas
Dalį Z.Ivinskio bibliotekos knygų jo sesuo Bronė parsivežė namus, kur jos ilgai gulėjo specialiai sukaltose lentynose, paskui iškeliavo į Vilijampolę, o iš ten – į Vilnių, pas jaunylę Bronės Ivinskytės dukrą Aušrą Pivorienę.
"Didžiąją dalį tų išsaugotų knygų perdavėme Plungės Žemaičių dailės muziejui, o štai likusias 24 knygas, kuriose aptikome VDU bibliotekos spaudą, dabar grąžinome tikriesiems jų šeimininkams", – džiaugėsi D.Vyšniauskienė.
Profesoriaus asmeninėje bibliotekoje, kurią jis sukaupė gyvendamas užsienyje, yra daug labai vertingų leidinių. Šis turtas po jo mirties atiteko Lietuvių mokslo akademijai Romoje, o atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, itin vertingas Z.Ivinskio mokslinis archyvas buvo perkeltas į Vilniaus universitetą. Nedidelė profesoriaus archyvo dalis liko Vokietijoje, pas Z.Ivinskio antrąją žmoną.
Kolekcijoje – unikalūs leidiniai
Žemaičių dailės muziejui padovanotoje tarpukariu profesoriaus surinktoje knygų kolekcijoje yra 630 leidinių, kurių dalis pirmą kartą buvo išspausdinta net XVI a. Kolekcijoje yra, pavyzdžiui, pirmojo lietuvių žodyninko kunigo Konstantino Sirvydo lenkų, lietuvių, lotynų kalbų žodynas, išleistas Vilniaus akademijoje 1713 m.
Gražiausia Z.Ivinskio bibliotekos knyga laikoma 1846 m. lenkų kalba užsienyje išleista Biblija, o brangiausiu viršeliu – 1889 m. užsienyje lotynų kalba išleista kunigo maldos knyga "Brevarium...", tačiau didžiausią kolekcijos dalį sudaro leidiniai istorijos tematika. Įvairius leidinius profesorius įsigydavo knygų antikvariatuose, pas kolekcininkas.
VDU bibliotekai grąžintos istorinės knygos išleistos lenkų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Visas 24 knygas ir unikalius Z.Ivinskio rankraščius, dokumentus ir nuotraukas bus galima išvysti prie V.Biržiškos skaityklos šiandien atidaromoje ekspozicijoje.
Papildoma informacija
Z.Ivinskis gimė 1908 m. gegužės 25 d. Žemaitijoje, Kaušėnuose, o mirė 1971 m. gruodžio 24 d. Bonoje (Vokietija).
Studijavo Lietuvos universitete (Kaunas) istoriją, priklausė ateitininkams – aktyviai visuomeninei katalikų organizacijai.
Baigęs studijas, išvyko į Vokietiją rengtis profesūrai. Berlyno universitete apgynė daktaro disertaciją.
1933–1935 m., atlikdamas karinę prievolę Kauno šarvuočių rinktinėje, tyrinėjo Lietuvos karo istoriją, minėta tematika parašė keletą darbų. Buvo paskirtas vadovauti VDU Visuotinės istorijos katedrai, 1940 m. tapo profesoriumi.
1941 m. Laikinoji Lietuvos Vyriausybė pavedė Z.Ivinskiui organizuoti VDU Filosofijos fakultetą, tačiau šio fakulteto dekanu tapęs Z.Ivinskis dirbo tik iki 1942 m. pabaigos, nes vokiečiai uždarė visas Lietuvos aukštąsias mokyklas.
1944 m. Z.Ivinskis pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno ir dirbo Romoje ir Bonoje, kur tęsė Lietuvos istorijos studijas.
1957 m. Romoje vedė iš Antalieptės kilusią žmoną, su kuria sulaukė sūnaus Kęstučio, dabar gyvenančio Vokietijoje.
Z.Ivinskis gyvendamas Romoje, Vatikane ne tik rinko medžiagą Lietuvos istorijai, bet kartu buvo ir "Lietuvių enciklopedijos" Istorijos skyriaus redaktorius.
Vieni žinomiausių jo istorinių darbų – studija "Vyskupas Merkelis Giedraitis ir jo laikų Lietuva", "Lietuvių tautos istorija", "Šv.Kazimieras", moksliniai staripsniai apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, jų veiklos istorinę reikšmę.
Naujausi komentarai