Nacionalinę premiją, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių ir kitus apdovanojimus pelnęs talentingas kūrėjas šį šeštadienį laidoje „Amžius – ne riba“ pasidalins jaudinančiomis savo darbo bei kelionių detalėmis ir įsimintiniausiais kadrais.

Pasak R. Požerskio, fotografo profesija puiki tuo, kad leidžia patekti kone visur ir nuolat atrasti ką nors naujo.

„Su fotoaparatu galėjau pakliūti bet kur, šalia įvairiausių sluoksnių žmonių – nuo benamių iki politikų ir net popiežiaus. Fotografuodavau ir ligoninėse – nuo akušerijos skyriaus, širdies operacijų iki morgo. Su fotoaparatu dalyvavau istoriniuose įvykiuose. Fotografija yra labai gera meno šaka dėl to, kad dirbi vienas, niekas tau nevadovauja. Tik svarbu būti laiku ir vietoje, kaip medžioklėje ar žvejyboje. Medžiotojas gerai žino, kur atsistoti, žvejys žino, kur gerai kimba žuvys, taip ir fotografas turi priimti logiškus sprendimus“, ‒ mintimis apie savo profesiją dalinsis pašnekovas.

Bangladeše žmonės gyvena taip, tarsi prieš 500 metų. Dirbdami fizinį darbą jie per dieną uždirba 3 dolerius.

Smalsumas ir aistra keliauti fotografą neretai nuveda į tolimas šalis. Viena įsimintinesnių išvykų – į Bangladešą. R. Požerskis tris kartus vyko į šią šalį fotografuoti dirbančių žmonių. Kaskart praleisdavo šalyje po dešimt dienų ir parsiveždavo 10 tūkstančių kadrų. Fotografams ši šalis yra tikras rojus, o geriausi fotomenininko kadrai vėliau nugulė į autorinę knygą.

„Fotografavimo Bangladeše esmė buvo parodyti, kaip gerai mes gyvename Europoje. Mūsų įstatymai saugo vaikus, senus žmones, moteris, mūsų europinė demokratinė socialinė sistema yra labai toli pažengusi. O Bangladeše žmonės gyvena taip, tarsi prieš 500 metų. Dirbdami fizinį darbą jie per dieną uždirba 3 dolerius, vaikai dirba nuo penkerių metų ir tegauna po dolerį, nėra jokios socialinės apsaugos“, ‒ pasakos pašnekovas.

Dar vienas Bangladešo bruožas, atsispindintis nuotraukose ‒ tarša. Pasak fotomenininko, šiukšlynais garsėjanti Indija, palyginti su Bangladešu, yra švari. Itin didelių problemų čia kelia plastiko tarša. „Prie Bengalijos įlankos esančiame mieste, yra įsikūrę 4‒5 žvaigždučių viešbučiai. 100 metrų atstumu nuo jų yra švaru, o už 100 metrų jau brendi per šiukšles“, ‒ prisiminimais dalinsis fotomenininkas.

Dar vienas „fotografų rojus“, kuriame R. Požerskis nuo 2008-ųjų lankosi beveik kasmet, yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Ten didžiausius įspūdžius kelia dykumoje vykstantis alternatyviojo meno festivalis „Burning Man“ (liet. „Degantis žmogus“). Įspūdingi meno kūriniai sutraukia tūkstančius lankytojų, tarp kurių galima sutikti vaikštinėjančių pasaulinio garso žmonių. Tokių, kaip „Google“ ir „Facebook“ įkūrėjai, Lady Gaga ir kt. Pakliūti į šį renginį pavyksta toli gražu ne visiems norintiems fotografams.

R. Požerskis ne tik kuria išskirtines fotografijų parodas, fotoalbumus, bet ir perduoda savo sukauptas žinias jaunimui – jau 30 metų dėsto Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Šiemet, minint VDU atkūrimo sukaktį ir Lietuvos universiteto įkūrimo 100-metį, jam buvo įteiktos VDU garbės profesoriaus regalijos.

Nuo universiteto įkūrimo 1922 m., garbės daktaro arba garbės profesoriaus vardas suteiktas daugiau kaip 80 Lietuvai ir VDU nusipelniusių asmenų. Tarp jų – prezidentai, Nepriklausomybės Akto signatarai, istorikai ir kt. R. Požerskiui šis apdovanojimas itin svarbus dėl tėčio, kuris studijavo fotografiją, bet uždarius universitetą, studijų nebaigė. „Galvoju, kad šis apdovanojimas yra kartu ir diplomas tėvui“, ‒ sakys fotografas.

R. Požerskio apsisprendimą pasukti į fotografiją paskatino įvykiai po Romo Kalantos susideginimo, išmetimas iš universiteto dėl dalyvavimo viename iš to meto režimui nepatikusių renginių ir tvirta pilietinė pozicija. O motyvaciją padeda išlaikyti suvokimas, kokią galią turi fotografija: „Mes, fotografai, tikime, kad fotografija turi savo galią, kad mums buvo verta aukoti visą gyvenimą dėl jos. Panašiai kaip kunigas paskiria savo gyvenimą tikėjimui. Viskas atsiperka.“

Laida „Amžius – ne riba“ – šį šeštadienį 9 val. ryto TV3.