Itin spalvinga televizijos laidų dalyvė, pagarsėjusi kaip aistringa dainininko Radžio gerbėja (tiesa, šis titulas ją erzina) Raisa Šarkienė vėl sukėlė apkalbų bangą – ji susižadėjo ir ketina tuoktis jau aštuntą kartą.

– Man atrodo, kad tokiame amžiuje gali egzistuoti tikra meilė. Ir įdomu gyvenimui, vaikų gimdyti juk nereikia, – šypsojosi rugsėjo 25 d. savo 60 metų jubiliejų minėsianti, dukrą Eloną, sūnų Dominyką ir anūką turinti Raisa.

– Jau galima jus sveikinti?

– Dar anksti, tai dar neįvyko. Galiu dar galvoti, kaip sakoma, matuotis, ieškoti. Aš dar galvoju, o susižadėjusi galiu vaikščioti ir metus, dvejus. Maža ką? – juokėsi patenkinta Raisa, prasitarusi, kad savo vestuvėms jau išsirinko ir suknelę – klasikinę, elegantišką, rafinuotą, nuogais petukais. – Dabar dar matuojuosi sukneles, žiedus, kaip ir visos moterys. Kuo aš skiriuosi nuo kitų?

– Jis pasipiršo atsiklaupęs ant kelių ir įteikdamas žiedą su deimantu?

– Kodėl? Niekas nesiklaupė, tokie dalykai – klauptis ar kažkas panašaus – jau baigėsi. Buvo kitaip, bet koks, kieno reikalas?

– Bet kažkuo jis sužavėjo?

– Moka bendrauti, kalbėti, ne tuščias. Kuo Šarkienė skiriasi nuo kitų? Negi negali kažko daryti ar ženytis? Jo akys rudos, kaip mano. Su plaukais, labai jaunatviškai rengiasi. Tamsus toks, aš apskritai nemėgstu šviesių vyrų. Jis tokių tamsių plaukų, kūno spalva irgi tokia kaip mano, jis nėra baltas. Seniau turėjo ūsiukus, dabar jie nukirpti, – greitakalbe bėrė Raisa.

–- Na, jūs išsiskiriate bent jau tuo, kad turėjote jau septynis vyrus. Tiesa, kaip mums sakėte, oficialius – tik tris. Ir kitų keturių nevadinsite sugyventiniais?

– O ką daryti? Toks gyvenimas.

– Bet meilė, kaip mums sakėte, – močiučių pasakos.

– Šiandien ji yra, rytoj – nėra. Ne aš viena tokia, būnu ir vieniša. Retkarčiais. Niekur neskubu. O pasimatuoti, kažkur nueiti kartu – galima. Visos moterys taip daro.

– "Visi mano vyrai – jaunesni. Pirmas – dvejais, kitas – aštuoneriais, dar kitas – keturiolika, paskutinysis – 27 metais." Taip mums sakėte prieš penkerius metus.

– Būtinai jaunesni, aš irgi dar jauna. Kiek jam metų? Nieko nesakysiu. Jaunesnis. Ir koks skirtumas – kiek? Kai bus vestuvės – visus sukviesiu ir pasigirsiu visai Lietuvai. O dabar – nutylėsiu. Kaip sako vienas rusiškas posakis, kad neprisikalbėčiau.

– Bet ar ne mistika, kad visi septyni, už jus jaunesni vyrai jau mirę?

– Vienas žuvo, kiti mirė, dažniausiai nuo širdies ligų. Man daug kas sakė, kad tai – labai keista ir mistiška. Bet nesu prakeikta, juolab kad visi mano vyrai mirė tik po to, kai aš juos palikau, – Raisos namuose kabo septynios medinės vyrų kaukės: trys – viena greta kitos, keturios – atskirai.

– Kam jums vestuvės, jei netikite ištikimybe ir meile iki gyvenimo pabaigos?

– Na, pasitaiko, pasitaiko. Aš dar jauna, gal kažkas pasikeis. Šiais metais jubiliejus. Vestuvės ta pačia proga? Na, bus neįdomu, jei viską pasakosiu, tegul lieka intriga. O be to, mažą ką, šiandien – noriu, ryt galiu ir nenorėti. Žinote, kaip su manimi.

– Kuo dabartinis sužadėtinis geresnis už  kitus septynis jūsų vyrus?

– Na, nebūtinai geresnis. Einu brandyn, keičiasi mąstymas, kažkada, jauna, nevaikščiojau į cerkvę, dabar vaikštau. Matote, kaip būna! Gyvenimas keičiasi, nestovime vietoje, keičiasi protas, ateina išmintis. O kaip bus – Dievas težino.

– Kuo jūs nepasikeitėte? Aistra? Jūs nuolat pabrėždavote, kad jums svarbu aistringi vyrai.

– Keičiuosi viskuo. Bet visada turiu savo tvirtą nuomonę. Laikausi viename taške. Kiekvienam savo, yra daug pavyzdžių. Kur man žalia šviesa, kitiems reikia kažko kito. Bet aš kitų neapkalbu, man – vienodai. O kažkam tai rūpi. Dabar pusė Lietuvos moterų mirs iš pavydo (juokiasi).

– Kadaise prasitarėte, kad susituoksite 60 arba 70 metų.

– Matote, kaip atspėjau. Bet kaip bus, pažiūrėsime.

– Jums labai svarbu turtai? Pabrėžėte, kad jaunikis – turtingas.

– Kas sako, kad man turtai svarbu? Bet tokio amžiaus vyras jau turi kažką turėti. Kaip galvojate? Nors turtų galiu turėti ir aš. Bet visi turime vaikų, anūkų ir ieškome žmogaus, kuris nebūtų tuščias. Ne tik mintimis, ne tik dvasiškai tuščias, bet ir kišenėse turi ne vėjai švilpauti.

– O jei jis nuostabios širdies, bet išgyveno krizę, prarado verslą, išleido pinigus artimųjų ar savo sveikatai?

– Aš irgi krizę patyriau. Bet taip pat krapštausi.

– Bet gal jis įsimylėjo jus, tokią, kokia esate, dvasingą, į cerkvę vaikščiojančią moterį?

– Jūs nežinote, mes pasimylėjome ar ne. Gal pas mus iki vestuvių ni-ni-ni. Ai, sakote, įsimylėjo? – kvatojasi. – Žmogus malonus, svarbu, kad būtų gera bendrauti, linksma anūkus aplankyti ir auginti.

– Nepaisant prietarų, kokios bus jūsų vestuvės?

– Jei bus – labai didelės, linksmos ir su žvaigždėmis. Mažiausiai – 100 žmonių. Ir jubiliejuje taip bus rugsėjo 25 d. Visko bus, linksmybių bus ir žurnalistų bus.

– Ir mylimas Radžis dainuos?

– (Pyktelėjusi) Jūs Radžį užmirškite. 10 metų tas pats ir tas pats! Jau neįdomu, atsibodo. Jei reikės, pasikviesiu ir Radžį, ir ką tik noriu.

Mėgstamo Lietuvos dainininko neturiu, bet esu rusakalbė, tad dažnai klausau rusiškos ir čigoniškos muzikos (čigonų kraujo turi Raisos mama, kuri, anot artimųjų ir pažįstamų, tėvui, lietuviui karininkui, Sachaline gimusią dukrelę, pabėgusi su aukšto rango kariškiu, paliko sulaukusią vos trijų mėnesių – red. past.). Ištvanas Kvik su grupe "Sare Roma" būtinai bus. Jie mano draugai. O dėl kitų – dar pažiūrėsime.