– Rugpjūčio pabaigoje Kaune rengiate įspūdingą koncertą. Kuo "Rebelheart" grupė bus kitokia jų ilgai nemačiusiems žmonėms?

– Mes gyvi, gyvi. Geros formos. Visi tie patys. Reta grupė, kurioje nuo pat įsikūrimo kartu koncertuoja tie patys nariai.

– Tai bus tarsi sugrįžimo į gimtąjį Kauną koncertas?

– Dažniausiai koncertuojame klubuose. Savame mieste seniai matėmės atviroje erdvėje, nors kauniečiams gal jau ir atsibodome? – juokiasi. – Bet reikia naujienų, reikia priminti, kad esu gyvas po savo paklydimų. O savame mieste koncertai ypatingi.

Programoje bus ir senų, žinomų dainų, ir naujų, iš neseniai  išleisto mūsų naujo albumo "Mysteria". Nors iki jo buvo ilgas kelias.

– Kokia iš naujųjų dainų gali tapti hitu, kaip kultinė jūsų daina "Kelias pas tave"?

– Hm. Mūsų gerbėjai "Facebook" puslapyje giria dainą "Tik sapnai". Tai taip pat baladė. Lėta daina apie meilę. Beje, daugelis garsių roko grupių rinkoje išgarsėja su lėta, popstiliaus daina, balade. Į eterį patenka popsas.

– Paskutinė naujojo jūsų albumo daina – "Karma". Šią dainą taikai sau?

– Liūdna daina. Apie jausmus ir karmą. Daug dalykų šiame albume galiu pritaikyti ir sau. Ir teigiamų, ir, deja, daugiau neigiamų. Tačiau dabar matau šviesią pusę ir muziką.

– Tavo ilgas kelias vėl kyla į naują kalną?

– Buvo akimirkų, kai reikėjo arba mirti, arba gyventi. Pasielgdavau ir neatsakingai.

– Tu čia apie skausmą, lūžį po skyrybų ir alkoholį?

– Dažniausiai patys žmonės susikuria sau problemų. Sakiau ir sakysiu: nereikia kaltinti kitų, pažvelk į save.

– O tu jau prabudęs iš savo sapnų ir košmarų?

– Kalbi jau ne apie muziką? Taip, dabar esu patenkintas – einu į priekį, darau, ką buvau užsibrėžęs, kamšau spragas.

Sau vėl keliu didelius reikalavimus. Reikia išlaikyti formą, nors man jau 47-eri. Tiesa, savo amžiaus dar nesuvokiu.

– Pasaulyje ir net Lietuvoje yra daug dainininkų ir grupių, kurios populiarios atlikėjams sulaukus ir garbaus amžiaus.

– Smagu, nemeluosiu, smagu, kad "Kelias namo" tapo vos ne liaudies daina – tai tikrai paglosto širdį. Bet kasmet reikia iš savęs reikalauti daugiau ir įdėti daugiau pastangų.

– Kur dabar eina tavo kelias, nors neseniai buvai paklydęs šunkeliuose?

– Muzika, muzika. Ir geros emocijos. Džiaugiuosi, kad dabar kelias vėl šviesus. Apie praeitį daug kalbėti nenoriu. Ir apie skyrybas, ir apie priklausomybę. Dabar vėl naujas etapas, gyvenu ir tuo džiaugiuosi.

– Kai kalbėjome daugiau kaip prieš penkerius metus, irgi džiaugeisi nauju etapu – šeima, vaiku, seniai užmirštais narkotikais.

– Visi patiriame nuopuolių ir pakilimų. Kylame į kalną, leidžiamės. Nėra kalno be papėdės. Visiems kartoju šį seną posakį.

Gamtoje yra kaita, atgimimas, diena, naktis, žmonių santykiuose taip pat yra nuopuolių ir pakilimų. Vieni tai išgyvena lengviau, kiti – sunkiau. Kai kurie abejingi ir nekvaršina sau galvos, nejaučia įtampos.

Aš kitoks, išgyvenu. Be to, negaliu sau daug ko leisti. Scena įpareigoja, meno žmonės jautresni.

– Reikia daug dirbti su savimi?

– Taip, stebiu save, ką kalbu, kaip elgiuosi scenoje, nes mane mato žmonės.

– Kalbu ir apie dvasinius dalykus, darbą ne su savo išore, bet vidumi.

– Užgniaužiau savo ego. Viską suprantu, suvokiu, matau dulkes savo pasaulyje. Jas pripažinau ir dabar valausi grindis, plaunu tas dulkes.

– Randai ant rankų – širdies randų padarinys?

– (Pažvelgia į savo randuotas rankas) Nelaimė. Griuvau vonioje ir smarkiai susipjausčiau skustuvu.

– Atleisk, tikiuosi, tu ne apie...

– (Juokiasi) Išprotėjai? Ne, ne. Bet tai tas mano purvas, dulkės. Buvau neblaivus, skutausi. Griuvau, o kol dar išsikapsčiau iš vonios...

Dabar – jokių svaigalų. Taip, esu priklausomas – žinosiu tai visą gyvenimą, kiekvieną dieną tai suvokiu. Kvaišalų vartojimas – praeitis.

Susitvarkyti reikia laiko. Bet susitvarkyti ir išsivalyti noriu visiškai, iki pabaigos. Tai neturi trukdyti gyventi, todėl dabar gyvenu sveikai. Su muzika ir džiaugsmu.

– Tos nelemtos ligos rezultatą mes matėme daugiau nei prieš pusmetį, kai smarkiai papilnėjęs dalyvavai viename muzikiniame televizijos projekte?

– Taip. Atrodžiau klaikiai, buvau ištinęs nuo alkoholio. Gėriau žiauriai daug, buvo ir vaistų, nes dėl savo priklausomybės gulėjau ligoninėje. Žinai, kaip būna: lenkiesi, lenkiesi ir nepajunti, kaip užsilenki.

Mačiau save, atsikvošėjau. Tai buvo bloga stadija, sau pasakiau: to dar betrūko, kelkis! Niekas nepadės, jei nenorėsi pats sau padėti. Nebent – giljotina. Pirmiausia turi padėti sau.

Niekada viešai neapsijuokiau, neapsivėmiau, neprisicirkinau. Turėjau proto ir atsakomybės bent viešumoje nesielgti blogai. Sutvarkiau save, savo ego, pakeičiau mitybą, numečiau daugiau nei aštuonis kilogramus. Viskas stojo į savo vietas.

– O skyrybų randai jau užgijo?

– Viskas susideda į vieną vietą. Vieni nemalonumai ir skausmingi įvykiai veja kitus. Bet apie tai jau nekalbame.

– Tavo jau buvusi, už čekų cirko artisto ištekėjusi žmona Odeta gana aštriai rėžė televizijoje apie tave.

– Jei vienas žmogus nenori gyventi su kitu – negyvena. Taip, ji kalbėjo aštriai. Tyliai nurijau kartėlio seilę. Bet nenoriu teisintis.

– Kirto vyriškam ego?

– Ne. Nors tuomet, kai sukūriau šeimą, susilaukėme vaiko, labai džiaugiausi. Kai išsiskyrėme, neslėpsiu, nebuvo lengva, su Odeta išgyvenome sunkų periodą.

Prisiimu kaltę, bet niekada nebūna kaltas vienas. Kai žmonės susieina, abu kažką daro, kad įvyktų ta cheminė reakcija. Lygiai tas pats vyksta, kai jie išsiskiria.

Dabar man svarbiausia, kad turėčiau galimybę bendrauti su sūnumi Dovydu. Lapkritį jam sukaks jau dešimt metų! Džiaugiuosi, kad jis lanko lietuvišką mokyklą. Labai noriu, kad jis mokėtų savo gimtąją kalbą, lietuviškai rašyti. O jau po to, jei norės, išvažiuos – nestabdysiu. Labai myliu sūnų, labai jo pasiilgstu. Tiesa, jis dabar keliauja po Lietuvą su cirku, mama jam rado vaidmenį. Laukiu, kol vėl galėsiu pasimatyti su sūnumi.

Dešimtmetis pralėkė nepastebimai greitai. O, Dieve, dešimt metų – kada tai buvo? – juokiasi. – Mano kieme, kaip sakiau, jau viskas gerai. Liko tik išsivalyti šiek tiek dulkių. Darbo yra, bet dirbu pasiraitojęs rankoves. Turiu šaunų kolektyvą, jis labai daug padarė, kai aš sirgdavau dėl savo problemų ir gulėjau ligoninėje. Ačiū jiems. Gaila, kad dabar nedėkingas laikotarpis ekonomine prasme. Žmonės mažai uždirba, kainos išaugusios beprotiškai. Suprantu, kad žiūrovams iškyla dilema: eiti į koncertą ar nusipirkti maisto sau ir vaikams.

– Kas tau dar svarbu be muzikos?

– Sveikata. Svarbu, kad būčiau sveikas 24 valandas per parą. Sustiprėsiu dar labiau, ir viskas bus dar geriau.

– Bet dabar esi vienišas? Dar ne viskas gerai.

– Ne vienas, dviese. Su Sara. Su Sara Terminatoriumi – medžiokliniu šunimi, – juokiasi.

– Laukia ilgas kelias iki širdies?

– Nemeluosiu, noriu žmogaus greta. Tavo esybė reikalauja to, šaukia. Noriu moters. Ir meluoja tas, kuris tai neigia.

Svarbu neapgauti savęs. Ir pažaboti egoizmą. O egoizmą galima panaudoti geriems tikslams. Tuomet gera bus ir tau, ir kitiems.