Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) Tolerancijos centre birželio 13-ąją bus atidaryta žinomo litvakų dailininko, Vilniuje gimusio Rafaelio Chwoleso (1913–2002 m.) paroda "Leidžiama išvežti: Rafaelio Chwoleso Vilnius".
Menininko kūrybiniu paveldu besirūpinančių sūnų Aleksandro ir Milijaus Chwolesų dėka iš Paryžiaus atvežta vertinga darbų kolekcija, dauguma jų sukurti 1945–1959 m. Dalį kūrinių dailininko šeima ketina padovanoti Lietuvai.
Parodos lankytojai turės retą galimybę praverti menininko dirbtuves ir pasekti jo kūrybos raidą, atsispindinčią drobėse, piešinių eskizuose, keramikoje ir Vilniaus fotografijose. R.Chwoleso įamžinti unikalūs vaizdai šiandien leidžia pasižvalgyti po senojo Vilniaus atmintinas vietas, įvertinti jo, kaip miesto metraštininko, indėlį greta Jano Bulhako, Juozo Kamarausko, Vlado Drėmos ir kitų Vilniaus mylėtojų.
Saulės nušviestas skersgatvis, vakaro sutemose miegantis Vilnius, miesto kalvomis lipantys vaikai ir dar viena vingiuota gatvelė, nuvedanti mus į R.Chwoleso pasaulį. Dailininko meninio pasaulėvaizdžio centras – Vilniaus miesto fizinė, socialinė ir dvasinė tikrovė nederėjo su anuo metu konstruojama sovietinės sostinės mitologema, todėl 1959 m. dailininkas su šeima persikėlė gyventi į Lenkiją, o 1969 m. išvyko į Prancūziją. Paryžius dailininkui tampa miestu, kuriame jis galiausiai įsikuria.
Išvykdamas iš sovietinės Lietuvos į Vakarus R.Chwolesas išsivežė ir savo darbus. Ant daugelio kūrinių tebėra Lietuvos TSR kultūros ministerijos spaudas: "Leidžiama išvežti į užsienį." Dailininkas su savimi pasiėmė ir "savo Vilnių", neatspindintį socialistinės realistinės tikrovės, bet autentišką miestą – R.Chwoleso Vilnių.
Gyvendamas ir kurdamas kitose Europos sostinėse, jis nuolat išvysdavo savąjį Vilnių per atsikartojančius rakursus, siluetus, koloritą ir kitus sutapimus bei sugretinimus. Taip buvo sukurtos "vilnietiškos" Maskva ir Varšuva, "vilnietiškas" Paryžius. R.Chwolesas visur regėjo Šiaurės Jeruzalę.
Naujausi komentarai