Renginių organizatorius M. Lucka: kūną suparalyžiavo, gulėjau ir bandžiau neuždusti

  • Teksto dydis:

Auksinio jaunimo pamėgtas renginių kūrėjas Marius Lucka prisiminė ekstremalią kelionę aplink pasaulį, į nugarą alsuojančią mirtį ir išvystytą intuiciją, dėl kurios vyras taip pasitiki žmonėmis, jog nepažinodamas jų gali atiduoti net savo namų raktus.

„Žiūriu, iš toli atvažiuoja tokie murzini murzini dviratininkai. Matau, kad mina iš labai toli, su dideliais krepšiais ant dviračių. Klausiu, kur važiuojat. Sako, nežinome, gal liksime Vilniuje, o gal ir ne. Sakau, likit. Matot tą dangoraižį? Viršuje gyvenu aš. Galit gyventi pas mane. Tiems žmonėms – per 40 metų. Apsikeitėme numeriais, po valandos man rašo – ar tikrai galim atvažiuoti? Pasitinku juos prie laiptinės, su tais krepšiais vos įgrūdau per duris, apsauga žiūri, ką aš čia darau. Pakylam į viršų, pamato namus, kuriuose Vilnius matosi visais 360 laipsnių. Sakau, rytoj anksti ryte išvažiuoju į Palangą, galit čia būti, kiek norit. Imkit viską, ką randate šaldytuve, pilna vyno, galit gerti. Jiems žabtai atsidarė, klausia: „Who are you?“ („Kas tu esi?“ – angl.)“, – šį antradienio vakarą 20 val. LNK laidoje „Bus visko“ pasakos vyras.

M. Luckos biografija – išties spalvinga. Augęs griežtoje šeimoje, kurioje tėtis sportininkas, nuo mažų dienų Marius taip pat daug sportavo. Dėl itin geros formos vaikinas šiandien gali pasidžiaugti žurnalų viršelių verta išvaizda ir žaismingu pasitikėjimu. Todėl metai iš metų jį galima pamatyti žygiuojant įvairių kolekcijų pristatymuose ar reklamose. O ir pramogauja jis šiek tiek kitaip. Norėdamas pabėgti nuo siautulingo miesto, su bičiuliu keliauja į kitą pasaulio kraštą ir dalyvauja triatlone, kurio metu turi plaukti, 100 km minti dviračiu, o nulipęs nuo jo, dar nubėgti dešimtį kilometrų. Sportinė ištvermė padeda ir keliaujant. Mariaus tikslas – per penkerius metus apkeliauti pasaulį.

Jo nuotykiuose yra ir itin ekstremalių istorijų. Šiandien jaunas vyras prisimins pastarąją kelionę po Šiaurės Ameriką. „Pakūrenome laužą, atėjo vakaras, įlindau į palapinę, tik užmigau, ir prabundu nuo tokio keisto garso. Tai buvo meška! Su savo jaunikliais atėjo kažkur netoli palapinės. Ji bendravo su savo vaikais taip maloniai riaumodama. Iki dabar atsimenu, kaip visą kūną tiesiog suparalyžiavo, gulėjau ir bandžiau neuždusti. Sakiau sau: Mariau, kvėpuok, tu neturi jokio maisto palapinėj, ji tikrai neateis. Visą naktį neapleido mintys – galima taip ir išprotėti“, – sakė vyras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aruns

Aruns portretas
Ar gyvenime padeda biseksualumas?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių