A. Rimiškis LNK reportaže kalbėjo apie žvaigždžių ligą, viešumą ir honorarus.

– Koks dabar jūsų gyvenimas?

– Galėčiau pasidžiaugti, kad gyvenimas verda, nes koncertų ir renginių – nemažai. Džiaugiuosi projektiniais dalykais, kad entuziastingi jauni žmonės rašo projektus. Rašo kaimuose, miesteliuose. Rašo ir Lietuvos scenų atlikėjai. Veiklos dabar – daug.

– Ar kiekvieną vasaros dieną bus koncertai?

– Ne. Kiekvieną dieną nereikia, kad ir kaip norėtųsi. Kartais reikia pailsėti, bet savaitgaliais tai tikrai bus. Ir rudenį jau viskas susidėliota.

– Ką dabar išgyvena Klaipėda? Bandote pabėgti iš jos, ar nebandote?

– Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva pakankamai maža ir kiekvieną savaitgalį vykstu į skirtingą Lietuvos kraštą. Dažniausiai aplankai visus kraštelius, miestelius, kaimelius ir tai – labai smagu.

Noriu pailsėti. Tas vengimas – simbolinis.

– Vasarą atostogauti negalite?

– Ne. Nereikia. O kam? Reikia džiaugtis gyvenimu. Koncertas kaip darbas, pomėgis, pramoga, bendravimas su žmonėmis. Labai geras dalykas.

– Vengiate viešumos?

– Noriu pailsėti. Tas vengimas – simbolinis. Koncertuose daug bendrauji, daug žmonių stebi, daug emocijų. Kartais darbo dienomis norisi ramybės, šiek tiek  nuo koncertų pabėgti. Visi esame žmonės, būna sunkesnių ir lengvesnių akimirkų. Susergi, nesusergi.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kuriame žvaigždžių ligos etape esate?

– Tikiuosi, kad ant žemės. Ne visada pastebėsi žvaigždžių ligą, bet aš, tikiuosi, kad esu tikras, paprastas, šiltas, nuoširdus žmogus, mylintis ir gerbiantis kitus žmones. Esu ant žemės.

– Prieš kiek metų buvo LNK projektas „Kelias į žvaigždes“?

– Prieš aštuoniolika.

– Kas per tiek metų pasikeitė?

– Daug kas pasikeitė. Tapau brandesnis, bet visada jaunas širdyje. Natūralu, kad daug kas pasikeitė, bet tikiuosi, kad į gerą pusę.

– Kelių vaikų tėtis esi?

– Dviejų, kol kas.

– Kada trečias?

– Neplanuojame dar. Dar jaunystė.

– Kaip sekasi jūsų dukroms?

– Puikiai. Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi.

– Ką reiškia būti dviejų merginų tėčiu?

– Būti nežemiškai ir neapsakomai laimingu žmogumi. Kai susiduri su kaimynais ir pagalvoji, kiek jie turi berniukų, tai labai faina, kad turiu mergaites. Visada norėjau turėti ir berniukų. Bet svarbiausia, kad esame sveiki, džiaugiamės gyvenimu ir esame laimingi.

– Ar dažnai gimsta naujos dainos? Ar ant senų gerų dainų reikia varyt?

– Kiekvienas individualiai pagal save. Galima ant naujų dainų varyt, bet galima kurti, kas turėtų išliekamąją vertę. Kūryba gimsta, kuo toliau, tuo daugiau jos bus.

– Kaip per aštuoniolika metų klausytojas pasikeitė?

– Subrendo. Užaugom kartu. Didžiuojuosi savo gerbėjais, klausytojais, nes jie tikrai brandūs žmonės. Turintys savo nuomonę, išsakantys, ko reikia, ko trūksta ar dar kažką.

– Ar buvo minčių, kad neišgyvensi iš muzikos? Norėjosi kažką kitą pabandyti?

– Jeigu tu veiklus esi, tai išbandysi daug ką. Reikia nepabėgti nuo savęs per daug. Tai – svarbiausia. Būna, kad pasiseka ir nepasiseka, čia – kiti dalykai.

– Ką siūlytumėte vasarą veikti pajūryje?

– Gerai leisti laiką.

– Maudotės jūroje?

– Ne. Šalta, bet kitiems linkiu pasimaudyti.

– Čeburekus valgote?

– Ne, bet linkiu ragauti. Šiaip skanu.

– O cepelinus už keturiolika eurų Palangoje?

– Nevalgau.

– Kaip dažnai Palangoje ar Šventojoje būnate?

– Retai. Esu tikras klaipėdietis, žmogus, mylintis jūrą, ir kartais vaikus nuvežu ir pasižiūriu, kaip jie džiaugiasi gyvenimu. Man to užtenka.

– Ko palinkėsite šią vasarą?

– Šypsenos, nuotaikos, energijos ir gražaus gyvenimo.