Lygiai prieš savaitę Rimas Kurtinaitis patyrė du smūgius. Iš pradžių Kauno "Žalgiriui" pralaimėjo kauniečio treniruojama Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšinio komanda. Po to smarkiai susižalojo petį jo mama.

Niekada nesijautė išdavikas

Už geriausią Lietuvos krepšinio klubą – Kauno "Žalgirį", net Rimui Kurtinaičiui perėjus į kitą stovyklą, ištikimai serga ir Rimo artimieji, ir draugai.

Kalbų apie išdavystę R.Kurtinaitis vis dar išgirsta. Iš kauniečių. Jaučiasi, kad Rimas nekart apie tai kalbėjo su draugais ir pažįstamais. Jo intonacijoje neįmanoma neišgirsti ir slepiamos nuoskaudos, nedidelio susierzinimo.

"Žaidžiau už CSKA, Madrido "Real", treniravau Permės, Azerbaidžano, Lenkijos klubus, Vilniaus "Sakalus" – nieko neišdaviau, pradėjau treniruoti "Rytą" – išdaviau. Mes taikome kitokius standartus? – retoriškai klausia R.Kurtinaitis. – Ar Prienų "Rūdupį" treniruojantis buvęs žalgirietis Mindaugas Arlauskas – ne išdavikas? Šimtai tūkstančių žmonių, negalintys išmaitinti šeimų ir išvažiavę dirbti į Britaniją ar Airiją, taip pat – išdavikai?"

Provincialus mąstymas

Taip, jis visada svajojo treniruoti Kauno "Žalgirį". Tikina laukęs šio pasiūlymo, kai pusmetį buvo be darbo. Tačiau, anot R.Kurtinaičio, "Žalgiryje" dirbant Gediminui Navikauskui ir Ginui Rutkauskui, tokia galimybė jam nebūtų suteikta: "Navikauskas sakė, kad Kurtinaitis ir Butautas nedirbs "Žalgiryje". Klubas grimzdo į skolas, o žmonės statėsi namus, ilsėjosi Ispanijoje. Ar tai normalu?"

Rimai, bet mes – ne apie tai. Apie garbę, vidinį barjerą niekada nepereiti dirbti į amžinų varžovų stovyklą.

"Tai – provincijos mąstymas, – mano R.Kurtinaitis. – Mes balsavome už Europos Sąjungą, už žmonių judėjimą į priekį. Tai gal aš negalėjau tapti ir sporto ministru, ir pusketvirtų metų gyventi Vilniuje?"

"Žalgiris" asocijuojasi su pergale

Rimai, tačiau tu kadaise išėjai į lietuvių nekenčiamą CSKA, dabar – į kauniečių nemėgstamą "Lietuvos rytą"?

"Ramūną Šiškauską kvietė CSKA ir jis išėjo į vieną geriausių Europos klubų. Tai – blogai? – nuoširdžiai stebisi R.Kurtinaitis. – Tarybiniais laikais privalėjau eiti į armiją. Kitaip – kalėjimas. Laimė, pakvietė į CSKA. KKI manęs neišsaugojo, nors ir buvau prastas studentas. Sabonį – išsaugojo. Jam išsaugoti, atrodo, buvo parengtas ir planas B, pagal kurį jis turėjo įsivaikinti du vaikus. Tada nekviesdavo į armiją. Bet, žinoma, nuostabiausi mano metai susiję su "Žalgiriu".

Rimui buvo skaudu, kai, anot jo, kažkoks apsvaigęs galbūt tris klases baigęs paauglys metė į jį skardinę halėje. Toje pačioje, kur jis išgyveno nuostabiausias akimirkas, šlovę. Ir kuriai jis negailestingai pasiūlė užkalti langus?

"Ne tiesiogine prasme! "Žalgiriui" sunkiu metu kalbėjau su Saboniu. O ką darysi, jei negausi pinigų, klausiau. Beliks užkalti langus ir skirstytis. Tie žodžiai išskirti iš konteksto. "Žalgiris" man visada asocijavosi su žodžiu "pergalė". O "Žalgirio" sirgaliai – vieni geriausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje", – tvirtai taria R.Kurtinaitis.

Į politiką lįsti nenori

Jis ir dabar pakankamai tiesus. Rėžia konservatoriams, nors anksčiau buvo jų partijoje. Nesupranta, kaip gali valdyti valstybę ir priimti įstatymus žmogus, kuris darbo metu keliauja į Rytus, o kitas už jį balsuoja.

Dėl savo nenuolankumo, tikina Rimas, jis po pusmečio grįžo iš Permės, kur treniravo "Ural Great": "Stovi už manęs Sergejus Belovas ir nurodinėja. Jei taip gerai išmanai, klausiu, ko pats daugiau nedirbi treneriu? Ten dirbti buvo neįmanoma. Organizacija klaiki. Jie norėjo tik miesto pinigų."

Primenu prieš devynerius metus jo ištartą žinomą posakį, kad blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Tuometis Sporto departamento vadovas R.Kurtinaitis užsiminė, kad gyvenime jau daug ką pasiekė, tad liko tik pretenduoti į prezidentus.

Rimas juokiasi: "Ne, į politiką daugiau lįsti nenoriu. Ten – daug nenuoširdumo, kanceliarijos, dirbtinio etiketo."

Apie 50-metį negalvoja

Vilniuje gyventi jis nesirengia. Kaune – mama, geriausi draugai, butas. Į gimtąjį miestą jis visada grįžta su jauduliu ir nostalgija.

"Priešpriešos nejuntu, – dievagojasi. Ir prisipažįsta: – Nebent keli girti replikuoja, kad esu išdavikas. Bet kauniečiai – normalūs žmonės, neretai prašo autografų, pakalbame. Čia prabėgo geriausi mano metai. To, kad esu kaunietis ir nostalgijos "Žalgiriui" niekas niekada neatims."

Ne už kalnų gegužės 15-oji, kai Rimas minės 50 metų jubiliejų. Ar šventė bus tokia pat audringa kaip 40-metis? Kai jis, pusnuogis, apsijuosęs tik pledu, vienomis kojinėmis bėgo Klaipėdos gatvėmis?

Rimas šypsosi: "Nenoriu švęsti. Dar niekas neparengta ir neplanuojama. Skaičius solidus, bet pastaruoju metu nešvenčiu gimtadienių. Ir noriu, kad nieko nedovanotų, nes tai įpareigoja. Užtenka palinkėti sveikatos."

Tačiau taip nebus – visgi 50-metis! Tada, tikina, viskas įvyks spontaniškai.

Investicijos į sveikatą

"Nustebino viešas tavo prisipažinimas, kad jau bene du dešimtmečius leidiesi placentos preparatą. Bijai senatvės, raukšlių?" – paklausėme R.Kurtinaičio.

– Nebijau. Tiesiog yra laikas, kai mes griauname savo sveikatą, ir ateina laikas, kai reikia ją prižiūrėti. Placenta – tai vienas iš daugelio sveikatos palaikymo būdų. Jaučiuosi gerai ir nesirengiu nieko keisti.

Man keista, kai klausia: ar jūs rengiatės ilgai gyventi? Kiek skirta, tiek ir gyvensiu. Michaelis Jacksonas teigė gyvensiąs 150 metų. O sukako 50 metų, ir viso gero!

– Turbūt dabar jau nepiktnaudžiauji "Švyturio Ekstra" alumi?

– Mėgstu šį alų. Vasarą. Po sezono vieną kitą bokaliuką išgersiu.

– Visai neseniai neblaivus policininkams įkliuvęs "Lietuvos ryto" komandos gynėjas – serbas Igoris Miloševičius?

– Atrodo, jo organizme rado 0,8 promilės (5 valandą ryto serbas vairavo automobilį neblaivus, jo organizme rasta 0,89 promilės – red. past.). Vokietijoje 0,8 promilės – leistina norma, tai maždaug du bokalai alaus. Kai dirbau Vokietijoje, turėjome vietą, kur kepdavome mėsą, šašlykus. Vokiečiai jau žinojo, kad kas valandą gali išgerti bokalą alaus.

– Tu tiki, kad krepšininkas išgėrė tik du bokalus?

– Sunku pasakyti. Užsieniečiai dažniau siurbčioja gėrimus. Mes, lietuviai, jei būtume iki trečios nakties diskotekoje ar restorane, išgertume daugiau. Aš – gal 15 bokalų, – juokiasi.

Po skyrybų išlaikė ryšį

– Juokavai, kai kadaise homoseksualas aktorius tave ir Chomičių kabino Klaipėdos restorane "Regata", – primename R.Kurtinaičiui. – Paskui pareiškei, kad seksualinės mažumos perlenkia lazdą. Ką gali pasakyti dabar?

– Tą patį. Jei myli žmogų, ar reikia elgtis provokuojamai? Ar reikia mitingų? Ar matėte, kad Gedimino prospekte vyktų vyro ir žmonos mitingas? Nebuvau ir nebūsiu homoseksualų šalininkas.

– Neabejojame, nes Kurtinaitis visada garsėjo tuo, kad jam patinka moterys.

– (Juokiasi.) Gražūs vyrai – gerai, bet man tikrai patinka moterys.

– Ar jau baigėsi peripetijos paties asmeniniame gyvenime? Kovą tarp dviejų moterų, žmonos Rūtos ir draugės Skirmantės, laimėjo pastaroji?

– Nenorėčiau apie tai kalbėti. Tai nebuvo kova. Jau penkeri metai esu išsiskyręs. Ne visada gyvenime būna taip, kaip mes svajojame. Žmonės į Žemę ateina su kilniausiais ketinimais, bet ne visada juos pavyksta juos įgyvendinti. Būdamas 16 metų ir aš kitaip įsivaizdavau gyvenimą.

– Kokie dabar santykiai su vaikais?

– Geri. Su vaikais nuolat palaikome ryšį, susitinkame, papietaujame.

Svajonė nesikeičia

– Dabar madinga atsakyti, kad jei būtų galimybė kažką keisti, žmogus nugyventų taip pat. Tu – irgi?" – teiraujamės R.Kurtinaičio.

– Nesuprantu žmonių, kurie nieko nekeistų. Jie – buki ar nesupranta klausimo? Kiekvienas sveikai mąstantis žmogus, turėdamas tokią galimybę, atmestų blogybes ir dideles klaidas. Aš stengiuosi jau nepataisomus dalykus užmiršti, nes nieko jau nepakeisiu. Ir gailesčiu, savigrauža tik gadinčiau sau gyvenimą.

– Ir vis dėlto ką norėtum pakeisti?

– Nors nemažai dėmesio skyriau a. a. tėvui ir broliui, tačiau mintimis grįždamas į praeitį pagalvoju, kad galėjau atsisakyti pasisėdėjimų su draugais ir ilgiau pabūti su šeima. Tačiau faktas, kad praeities jau nepakeisiu. Todėl dabar stengiuosi daugiau padėti mamai ir savo vaikams.

– Dažnai sapnuojasi košmaras, kai LKL finale triuškinamai pralaimite "Žalgiriui"?

– To nesapnuoju. Bet kiekvienas pralaimėjimas nėra malonus. Tačiau stengsimės laimėti, – nusikvatoja. – Bent vieną kartą.

– Rimai, jaučiu, kad net jei ir esi kitoje barikadų pusėje, svajonė treniruoti "Žalgirį" išliko.

– Esu realistas, o svajonės ir lieka svajonės. Mano kontraktas dar galioja metus. Tačiau, žinoma, nuo vaikystės svajojau žaisti Kauno "Žalgiryje", o vėliau savo mylimą komandą treniruoti.