Talentų laboratorija
Specialiai laidos filmavimui įrengtoje modernioje laboratorijoje klonuojamos Lietuvos įžymybės: muzikos, politikos, visuomenės, interneto ir kitų sričių garsenybės. Jas įkūnija garsiausi šalies kino, teatro ir televizijos aktoriai: Ineta Stasiulytė, Arūnas Sakalauskas, Lina Rastokaitė, Ramūnas Rudokas, Aistė Lasytė, Šarūnas Banevičius, Gabrielė Malinauskaitė-Rudzienė, Ramūnas Šimukauskas. Jie – tikri įsikūnijimo specialistai.
"Kolegoms jau po pirmo filmavimo rašiau, kad jie yra nepakartojami. Tai tikrai yra labai įdomu, tai visiškai naujas formatas – iš niekur nenukopijuotas, iš niekur nepasiskolintas. Viską darome, galima sakyti, gyvai – bandymus atliekame eteryje. Kai kas pavyksta, kai kas ne, bet laikas visada spaudžia, todėl, jei pasiseka, klaidas taisome kitame epizode. Mes kartu su žiūrovu eksperimentuojame. Man pačiam žiūrint iš šalies tie skečai, kuriuos mano kolegos daro, tikrai yra žavingi", – susižavėjimo neslepia S.Uždavinys.
Kyla noras mesti laidos vedėjo mikrofoną ir eiti vaidinti kartu.
Jis laidą vedą kartu su operos solistu Rafailu Karpiu. Jųdviejų tandemas susipažino gerokai seniau, kuriant vieną reklamą. "Ji buvo skirta užsienio rinkai, su milžinišku biudžetu, darėme Prancūzų revoliuciją – žodžiu, cirkas. Labai komiška ir karinga. Kaip tik mus, keistuolius, režisierius į vieną kadrą sukišo ne be reikalo. Samas mus pasiėmė vien dėl to, kad aš esu Sakalas, o Rafailas – Karpis ir mes iš tų gyvūnų klonuojamės į kitus gyvūnus", – pusiau juokais, pusiau rimtai sako S.Uždavinys.
"Rafailas yra reto talento asmenybė. Jis nepaliauja manęs stebinti. Aš net operoje žiūriu į jį, ir mane stebina vaidybiniai jo gebėjimai. Jis ne tik puikus muzikantas, puikus tenoras, bet jo personažai visada yra daugiabriauniai, vaidybiški. Į Rafailą visada įdomu operoje žiūrėti kaip į aktorių, ne tik kaip į dainininką, puikiai valdantį balsą", – dalijasi jis.
Nevertėtų sumenkinti
S.Uždavinys prisipažįsta, kad iki projekto "Klo(u)nas" anksčiau niekada nėra tiek ilgai ir dėmesingai stebėjęs savo dirbančių kolegų. "Reikia pasakyti, kad turime labai puikių aktorių Lietuvoje, kaip ir daug ko kito turime puikaus, bet patys nesuprantame, kaip tai yra puiku. Labai didžiuojuosi, kad esu tos bendruomenės, kurioje tokie talentai bujoja, dalis", – sako laidos vedėjas.
"Įsikūnijimų klasikė Ineta Stasiulytė yra totalus fenomenas, beje, ir labai darbšti. Žiūrovas nemato, kiek įdirbio ji įdeda į tuos personažus. Ji sau, žinoma, ir kolegoms yra labai reikli. Lina Rastokaitė nenustoja manęs stebinti savo persikūnijimais – ji klonuosis ir į Vitaliją Katunskytę. Yra paradoksų, bet aš nepabijočiau to žodžio, aktoriai yra tiesiog genialūs", – liaupsių kolegoms negaili S.Uždavinys.
Jis stebi, kaip kolegos scenoje sukasi siautulingame ritme, ir neslepia, kad kyla noras mesti laidos vedėjo mikrofoną ir eiti vaidinti kartu. Panašus jausmas apima ir žiūrint spektaklius, kuriuose vaidina kiti aktoriai. "Kolegos, kurie klonuojasi į įvairius personažus, tai daro labai įdomiai. Laida, turbūt, todėl ir vadinasi "Klo(u)nai", nes tas aktorius niekur nedingsta, jis tik paima personažo ypatybes – tiek fizines, tiek emocines – ir iš to padaro karikatūrą arba parodiją gerąja prasme. Dažnai ne visai tinkamai suvokiama, kas yra karikatūra arba parodija. Mano supratimu, karikatūra yra nepaprastai tobulas meno žanras", – įsitikinęs S.Uždavinys
"Kiek man yra tekę susipažinti su psichologija ir veidų atpažinimo technologija, kuri vyksta mūsų smegenyse, mes atpažįstame žmones iš fizinio lygmens: ausies, nosies, smakro, plaukų. Mūsų smegenys nori nenori konstruoja amplifikuotą mūsų aplinkos vaizdą, kitaip visi žmonės mums atrodytų vienodais veidais", – pasakoja jis.
Karikatūra yra natūrali aplinkos pažinimo forma. "Aš manau, kad mūsų aktoriai padaro magiją, kai žmogišką natūrą perkelia į elitinio meno terpę. Tikrai labai nesutikčiau su menininkais, kolegomis, kurie niekina komišką žanrą – ar komediją, ar parodiją, ar karikatūrą. Manau, kad tai yra labai trumparegiška. Humoras apskritai yra neatsiejama tobulo meno dalis, čia mes tiesiog turime kvintesenciją. Kvintesencija pateikta menininkų, su kuriais garbė dirbti būtų kultinėms Holivudo žvaigždėms", – neabejoja aktorius.
Tarp tuštybės ir šou realybės
S.Uždavinys stebi projekte dalyvaujančias kolegas ir pasvarsto, kaip pats klonuotų kai kurias asmenybes.
"Ir ne todėl, kad galvoju, jog padaryčiau geriau, bet tiesiog mano natūra yra visai kita. Galbūt klonuojamame žmoguje man būtų įdomios kitos savybės ar kitos manieros, galbūt vien todėl, kad aš pats turiu tas savybes ar manieras, kurios man pačiam yra juokingos, įdomios asmenyje, kurį aš klonuoju", – dalijasi jis.
Būtų įdomu klonuoti kokį nors televizijos žinių vedėją, nes tai yra įdomūs personažai.
"Tarkime, vienoje laidoje kaunietis aktorius Ramūnas Šimukauskas klonuosis į Mantą Petruškevičių. Manau, kad kiekvienas vyras savyje turi tų manierų, kurių turi Mantas. Tiesiog jos yra utriruotos iki ekstremalaus lygio. Bet kiekvienas vyras nori būti elegantiškas, seksualus, dėmesio centre, idėjų ar užmojų lyderis, net jei jis to nerodo. Aš klonuodamas Mantą akcentuočiau tas manieras, kurias pats turiu. Galbūt jos taip aiškiai nepasireiškia, bet kartais pagauni save ir sakai sau: "Viešpatie, ką tu darai, kam tau ta tuštybė, kaip tai kvaila!" Kiekvienas aktorius koncentruosis į tas savybes, kurios jame egzistuoja, bet galbūt mes tai nuspaudžiame kažkur į kampą, kartais tai tarsi iššauna, bet tu nugesini. Tuomet tiesiog imi tas užuomazgas, kurias tu turi. Na, kiekvienas mes esame tuštybė – Williamas Shakespeare'as rašė, kad tuštybė yra amžiais alkanas rajūnas", – primena S.Uždavinys.
"Vadinamasis Lietuvos elitas – vien tik šitas pavadinimas mane gerokai juokina – tai yra totalus tuštybių balius. Jis kartais toks primityvus ir bukas, kad kartais net užgožia pats save. Tie pobūviai, raudoni kilimai, kuriais ir aš einu, nes nors tai galbūt nėra pats maloniausias užsiėmimas, visi gyvename visuomenėje, tai yra mūsų valstybės, mūsų žiūrovų dalis. Tam tikra prasme tu turi būti kažkiek matomas. Tarp tuštybės, kuri tampa tavo narkotiku, tavo, kaip dabar mėgiama sakyti, alter ego, ir tuštybės, kurią tu priimi kaip tuštybę, kaip šou, kaip parado dalį, ir tą tikrai galima priimti kaip tam tikrą išdykavimą, yra plonytė riba", – neabejoja aktorius.
Diskusijas mėgstantis S.Uždavinys sako, kad šia tema diskutuoti galima iki paryčių: kiek tai yra vertinga, kodėl reikia tai daryti? "Ar geriau tapti puritonu ir užsidaryti asketizmo erdvėje ir kontempliuoti tik apie didįjį meną? Tas irgi yra įmanoma. Bet aš manau, kad kiekvienas atranda savo tobuliausią kelią, kuris padeda tobulinti save", – tiki jis.
Gilesnis žvilgsnis
Pasak S.Uždavinio, aktoriai, kurie kuria įžymių žmonių parodijas, jas labai nuosekliai apgalvoja.
"Jos galbūt net ne į klonuojamą žmogų orientuotos. Tai yra mintys, idėjos, reiškiniai, kurie aktoriams yra aktualūs, rūpimi, galbūt net kažkiek skaudami. Bet jei tai tau yra skaudi tema, nebūtina scenoje daužyti galvą, raudoti ir klykti ieškant užuojautos", – tokį matymą atskleidžia aktorius.
Jis pastebi, kad prodiuseriai aktoriams parenka tokius personažus, kurie jiems yra artimi savo požiūriu. Pats S.Uždavinys labai norėtų padaryti Prezidento Gitano Nausėdos parodiją. "Su visa pagarba jam. Būtų labai įdomu pabandyti padaryti Donato Katkaus parodiją. Tai yra, turbūt, vienas iš penkių mano gerbiamiausių žmonių Lietuvoje – tai tikrai yra unikali, nuostabi asmenybė. Be abejonės, norėčiau ir Manto Petruškevičiaus parodiją padaryti, būtų įdomu Šarūno Marčiulionio kloną sukurti, tik nežinau, kaip tai reikėtų padaryti. Būtų įdomu klonuoti kokį nors televizijos žinių vedėją, nes tai yra įdomūs personažai. Dar ir SEL parodijuoti norėčiau, nors vienoje iš laidų Artūras Sakalauskas klonuosis į jį – tikrai bus įdomu pamatyti, kas gausis", – masalą užmeta S.Uždavinys.
"Klo(u)nai" – sekmadieniais 19.30 val. per TV3.
Naujausi komentarai