Vasarą žmonės daugiau ilsisi, yra atsipalaidavę, patiria mažiau streso, todėl daugiau sapnuoja. Sapnų specialistė Rita Banienė šiuo metų laiku pataria daugiau dėmesio skirti savo jausmams.

Iš Vilijampolės – į Šveicariją

"Pervargęs žmogus dažniau sapnuoja košmarus arba neatsimena, ką sapnavo. Sapno vaizdiniai miegantį pervargusį žmogų trikdo", – pasiteiravus, ar skiriasi vasaros ir kitų metų laikų sapnai, atsakė R.Banienė, kuri JAV yra baigusi Aktyvaus sapnavimo mokyklą. Šios mokyklos įkūrėjas – visame pasaulyje garsus istorikas ir rašytojas, sapnų seminarų vedėjas Robertas Mossas.

Būtent vasarą besiilsintis žmogus daugiau prisimena sapnus, kurie – tarsi ateities repeticija. Šveicarų analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas, moderniosios psichologijos ir psichoterapijos tėvu vadinamas Carlas Gustavas Jungas sako, kad sapnuojantis žmogus mato kolektyvinės pasąmonės vaizdinius arba tai, ko neturi realybėje.

"Sapnuoji, kad gyveni pilyje arba kur nors Šveicarijoje, nors gyveni skurdžiame bute Kauno Vilijampolėje. Tokiu būdu bent sapnuose įgyvendini savo troškimus", – konstatuoja R.Banienė, patarianti analizuoti savo sapnus ir ieškoti sąsajų su tikrove, o ne vartyti sapnininkus.

Laikas parodo, ar tai buvo pranašingas sapnas, ar vidinių problemų atspindys sapnuose.

Jau senovės Graikijoje, sibilės iš sapnų pranašaudavo ateitį, orakulai burdavo iš paukščio skrydžio, iš aukojamų Olimpo dievams gyvulių žarnų, netgi Atėnų filosofai rašė traktatus apie sapnus, jų kilmę ir reikšmę.

"Į medicinos ir gydymo Dievo Asklepijo šventyklas žmonės iš įvairių Graikijos salų važiuodavo sapnuoti pranašiškų sapnų ir gydytis, – tęsė R.Banienė. – Jie melsdavosi ir spontaniškai pagydavo, arba sapnuose rasdavo išeitį susidariusioms problemoms spręsti. Mat tikėjo, kad sapnuojantysis per sapną susisiekia su aukštesniuoju, dievišku, pasauliu."

XX a. pradžioje Carlas Gustavas Jungas teigė, kad žmogus sapnuose panyra į kolektyvinę pasąmonę, ir tai gali spontaniškai jį išgydyti, nurodyti ateitį. Tokie sapnai labai ryškūs, išsiskiria scenografija, turiniu ir spalvomis. Tokius sapnus jis vadino dideliais ir siūlė atkreipti dėmesį į sapne siunčiamą žinią.

Mėnulio įtaka

Vasarą žmonės galbūt mažiau sapnuoja košmarų. Tokią prielaidą daro R.Banienė, pakartojusi, kad šiuo metų laiku labiau pasireiškia kūrybinė vaizduotė, nes žmogus atsipalaidavęs, ilsisi.

Sapnus savo kūryboje panaudodavo Johnas Lennonas, režisieriai Federico Fellini, Luisas Bunuelis, garsūs dailininkai ir karvedžiai. Sapnuose, mano Ritos mokytojas R.Mossas, taip pat galima pasveikti ir susigrąžinti prarastas savo sielos dalis, kurių netekome po įvairių traumų.

Sapnams įtakos gali turėti fiziologiniai dalykai. Pavyzdžiui, kai oras karštas ir miegančiajam labai šilta, jis gali susapnuoti lavą po kojomis, o kai šalta – vėsų upelį, kuriame braidžioja.

Iš vasaros periodo R.Banienė išskiria Joninių – trumpiausią metų naktį. Tuomet, kai ji buvo vadinama Rasų, Kupolės švente, buvo tikimasi susapnuoti mylimąją arba paslėptą lobį.

Ar šių metų birželio 23 d., per pilnatį, arčiausiai Žemės  buvęs Mėnulis turėjo įtakos sapnams? Sapnų specialistė sako, kad, ezoterikų nuomone, Mėnulis atspindi žmogaus pasąmonę, priartėjęs prie Žemės pritraukia vandenį.

"Mes esame iš vandens, mokslininkų teigimu, tai sudaro 70 proc. mūsų kūno. Mėnulis veikia Žemės srautus, vadinasi, ir mūsų psichiką. Esame susieti su dangaus kūnais, nes mūsų kūnuose randama cheminių elementų, kurių esama ir žvaigždžių kūnuose", – aiškino R.Banienė.

Jei norite gražaus sapno

Asklepijo šventyklose žmonės galėdavo užsisakyti sapnus, pamatyti problemos sprendimą ir išgyti.

"Šiuolaikiniai sapnų tyrinėtojai siūlo problemą ar tai, ką norite pamatyti, užsirašyti ant lapelio ir padėti jį po pagalve, – apie sapnų užsakymą kalbėjo R.Banienė. – Užsakymas turi būti konkretus ir užrašytas, pavyzdžiui, ar pavyks įstoti į universitetą, ar verta pirkti brangų daiktą, ar esi mylimas, išvyksi į trokštamą kelionę. Atsakymas gali būti tiesioginis, bet vis dėlto pasąmonė linkusi cenzūruoti, ir dažniausiai mes gauname simbolinius atsakymus. Tuomet verta paskaityti simbolių žodyną."

O jei žmogus nori pamatyti gražių gamtos vaizdų, patirti erotikos, ką patartų sapnų specialistė?

"Erotika sapne – realaus partnerio trūkumo kompensacija. Puiku sapnuoti vandenyną, skaidrų vandenį. Šis vaizdinys – senas, pamatinis žmonijos dalykas, minimas įvairių kultūrų mituose, nes iš vandens atsirado dievybės, žemė. Skaidrus vanduo susijęs su jausmais. Blogai, jei sapnuojame cunamį – tuomet tai gali nutikti ar vyksta kas nors audringo iš tikrųjų. Tai gali reikšti, kad konfliktuojame, mus užlieja emocijos, prarandame sveiką protą, – aiškino R.Banienė ir pateikė draugės pavyzdį: – Ji nuolat sapnuodavo nuostabią vietą, mėlyną dangų, vandenyną, lagūną, nors gyveno Kaune. Tai po daugelio metų išsipildė ir ji persikėlė gyventi į salą tarp Graikijos ir Turkijos. Vis dėlto neretai sapnuose matome tik simbolius."

Jei norime susapnuoti savo ateitį ar rūpimos problemos sprendimą, R.Banienė pataria vakare nepersivalgyti, ypač mėsos produktų, nerūkyti, nežiūrėti siaubo ar kokių nors šokiruojančių, dramatiškų filmų. Geriau paklausyti ramios, meditacinės muzikos, po to pagalvoti apie problemą, nupiešti ar užrašyti vaizdą ir padėti tai po pagalve.

"Mes galime užkoduoti savo pasąmonę, kuri miegant, kaip bibliotekoje, suras užsakytų vaizdinių. Senovės Egipte žyniai, kuriuos vadindavo ypatingais pranašais, Slaptojo namo paslapčių perrašytojais, sapnuose bandydavo pamatyti mūšio baigtį, ar faraonas sulauks palikuonių, kurią moterį jam reikia vesti, ar ilgai gyvens, ar jo nenužudys. Chrestomatinis pavyzdys aprašytas Biblijoje: Juozapo išaiškintas sapnas Egipto faraonui apie septynias liesas karves ir gresiantį badmetį", – vardijo sapnų specialistė R.Banienė.

Ženklas prieš miegą

Įdomu, kad vyrų ir moterų sapnai skiriasi pobūdžiu, turiniu.

"Tai tyrimais nustatė amerikiečių sociologai. Jie mano, kad skirtumus lemia skirtinga vyro ir moters fiziologija. Jis – karys, moteris ramesnė, todėl ji sapnuoja mažiau agresyvius sapnus, nebent gyvena su piktu partneriu", – pabrėžė R.Banienė.

Nemalonūs sapnai neretai aplanko, kai turime problemų, nors kartais pasąmonė visa tai sureguliuoja, siekdama pusiausvyros: sapne kovoji, blaškaisi, nors iš tiesų neturi jokių nemalonumų ar priešų.

Dvi knygas apie sapnus parašiusi ir tris iš užsienio kalbų išvertusi kaunietė vasarą pataria stengtis daugiau sapnuoti sąmoningai ir daugiau dėmesio skirti sau.
"Sapnai atspindi mūsų jausmus, kai, intensyviai dirbdami, neturime laiko savianalizei. Atostogos suteikia puikią galimybę pažvelgti į save giliau, – patarė R.Banienė. – Vieną paprasčiausių metodų prisišaukti norimą sapną pasiūlė Carlas Kastaneda. Prieš miegą tereikia užsimerkus įsivaizduoti savo rankas. Tuomet suprasi, kad sapnuoji, ir gali prabusti neatsimerkęs. Tada gali valdyti sapnų turinį ir pakreipti įvykius norima linkme. Ne visiems tai pavyksta. Bet tai – jau atskira tema..."