Šiais laikais gyvename ir dirbame labai intensyviai. Kaip bitės. Ar ne todėl visada laukiame švenčių, kad galėtume atsipūsti, smagiai praleisti laiką su artimaisiais, kuriems tiek mažai skiriame laiko kasdienybėje?
Šeimos šventės su savo tradicijomis ir papročiais sudaro nacionalinį tautos veidą. Pažvelgti į jį bent akies krašteliu kviečia Žolinčių akademija ir Kauno jungtinis sveikatos klubas. Sekmadienį jų rengiamame jaukiame susibūrime laukiami kauniečiai ir jų svečiai su mėgstamiausiais šeimos švenčių patiekalais, tradicijomis bei papročiais.
Per renginį vyks originaliausių, skaniausių šeimos švenčių patiekalų konkursas "Lietuvaitė šeimininkė". Kol kompetentinga žiuri vertins konkursančių darbus, renginio dalyvius ir svečius linksmins folkloro ansamblis "Žaisa".
Šio tradicinio renginio, kurį kasmet organizuoja sveikuoliai ir žolinčiai, dalyvių amžius neribojamas ir nenurodoma, kokius patiekalus paruošti konkursui. Svarbu, kad jie būtų mėgstami per jūsų šeimų šventes, paprasti ir nesunkiai pagaminami.
"Jei atsitiks taip, kad negalėsime nuspręsti, kuri iš geriausių šeimininkių pati geriausia, paprašysime jų papasakoti, pavyzdžiui, apie šeimos šventę, kuriai skirtas konkursinis patiekalas, ar sugalvosime kitą užduotį", – aiškino viena šio tradicinio konkurso sumanytojų ir rengėjų Danutė Kunčienė, vadovaujanti Žolinčių akademijai.
Pašnekovė tikisi, kad renginio dalyviai papasakos daug įdomaus apie šeimų šventes. Anot D.Kunčienės, krikštynos – vienos iš daugelio džiugių šeimos švenčių, kuriose yra itin ryškiai susipynusios senosios ir naujosios tradicijos. Suprantama, jas lengviau pastebėti kaime, nei mieste.
Štai mūsų senoliai prie naujagimio iki krikšto visą laiką degindavo ugnį (pavyzdžiui, namų židinyje, krosnyje), kuri atbaidydavo nuo nekrikštyto vaiko visokius pavojus. Krikštynos senais laikais buvo švenčiamos bent dvi dienas. Krikšto tėvais parinkdavo tik gerus, dorus žmones, nes manyta, kad vaikai užauga panašūs į juos. Tad būti pakviestam būti krikšto tėvu ar motina – didelė garbė ir įvertinimas.
"Ir šiais laikais galima pritaikyti krikštynose mūsų senolių patirtį. Pavyzdžiui, prie bažnyčios durų reikia pakalbinti kūdikį tuo vardu, kuriuo jis bus krikštijamas, – tuomet vaikelis greitai pradės kalbėti. Krikšto tėvas turėtų kūdikiui į vystyklus įdėti pinigą, kad anas užaugęs neskurstų", – priminė D.Kunčienė.
Anot senų žmonių, reikia džiaugtis, kai krikštijamas kūdikis verkia. Daug blogiau, kai jis tyli. Krikštatėviai važiuodami į bažnyčią ir iš jos, sėdėdami prie vaišių stalo turi būti susiglaudę, kad vaikelio dantys būtų tankūs ir lygūs. O per vaišes būtina dainuoti, kad vaikelio balsas būtų gražus.
Kas: paroda-konkursas "Lietuvaitė šeimininkė".
Kur: Ryšių muziejuje (Rotušės a. 19).
Kada: spalio 18 d. 13 val.
Naujausi komentarai