Šeimyninio kūrybinio bendradarbiavimo šventė

Juozo Karoso muzikos mokyklos salėje nuotaikingu koncertu sutiktas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesoriaus, žymaus Lietuvos chorvedžio, kompozitoriaus Gedimino Purlio fortepijoninių pjesių rinkinys „Ir aš mažas buvau“.

Įamžino tėvo kūrybą

Įsimintina, gražu, šilta, verta dėmesio ir tinkamo įvertinimo – tokios mintys kilo renginyje, kurį galima būtų pavadinti nuoširdaus šeimyninio kūrybinio bendradarbiavimo švente. Tėvo kūrybą naujai išleistame leidinyje įamžino jo vyresnioji dukra – pianistė, Juozo Karoso muzikos mokyklos ir Stasio Šimkaus konservatorijos fortepijono mokytoja Vaiva Purlytė. Beje, ji ir jaunesnioji G.Purlio dukra – taip pat pianistė, Stasio Šimkaus konservatorijos dėstytoja Živilė Čapienė yra ištikimiausios tėvo kūrybos gerbėjos, propaguotojos ir atlikėjos. Tuo galėjome įsitikinti renginio metu, klausydamiesi įtaigaus, profesionalaus ir nuotaikingo šių dviejų pianisčių skambinimo, atliekant keletą kūrinių iš naujai išleisto rinkinio.

Fortepijoninė muzika nėra vienintelė muziko G.Purlio kūrybos sritis. Studijų metais įgytos kompozicijos žinios prof. J.Juzeliūno ir P.Tamuliūno kompozicijos klasėse ryškiausiai atsiskleidė chorinėje bei vokalinėje klaipėdiečio kūryboje. Be intensyvaus darbo su chorais ir koncertinės veiklos Lietuvoje bei užsienyje, G.Purlys aranžuoja, harmonizuoja lietuvių liaudies dainas bei giesmes. Dar studijų metais jis parašė keletą chorinių dainų, 1985-aisiais pasirodė jo vokalinių kūrinių rinktinė „Draugystės žvaigždės“.

Iš jaunystės periodo

Ypatingą vietą kompozitoriaus meninėje veikloje užima sakralinė muzika. Jau daugelį metų G.Purlys vadovauja Marijos Taikos Karalienės bažnyčios chorui. Solidus ir jo sakralinės kūrybos palikimas: 2000-aisiais publikuota religinių kūrinių rinktinė „Prailgo dienos“, 2006-aisiais išleistos penkios G.Purlio mišios. Jo parašytos mišios „Marijos Taikos Karalienės garbei“ 1995-aisiais pelnė pirmąją premiją pirmajame J.Naujalio sakralinės muzikos kūrinių konkurse.

Fortepijoninė kompozitoriaus kūryba iki šiol nebuvo publikuota, tačiau nebuvo ir užmiršta. Anot leidinio „Ir aš mažas buvau“ sudarytojos ir redaktorės V.Purlytės, publikuoti tėvo jaunystės periodo kūrybos pjeses (jos buvo parašytos maždaug prieš tris dešimtmečius) ją paskatino vis didėjanti šių kūrinių paklausa. Nedidelės apimties, atskleidžiančiomis įvairialypį turinį (žanrinius vaizdelius, svajingą lyriką, gilų dramatišką susimąstymą, jaunatvišką humorą) fortepijoninėmis miniatiūromis vis labiau domėjosi kolegos pedagogai, moksleiviai, studentai. Tad pačiu laiku atlikėjų ir klausytojų pamėgtos pjesės sugulė į kokybiškai parengtą leidybos grupės „Druka“ natų rinkinį „Ir aš mažas buvau“. Jis neabejotinai praturtino lietuvių šiuolaikinę fortepijoninę literatūrą spalvinga, emocionalia, charakteringa, gausia įvairios fortepijoninės technikos ir modernių išraiškos priemonių muzika.

Pristatė koncertu

Tuo galėjome įsitikinti rinkinio pristatymo metu klausydamiesi gyvo daugelio rinkinio pjesių atlikimo. Kartu su V.Purlytės ir Ž.Čapienės skambinimu žavėjomės jaunųjų pianistų muzikavimu. Išraiškingai, nuoširdžiai ir profesionaliai grojo J.Kačinsko muzikos mokyklos mokinė Erika Juršaitė (mokytoja ekspertė V.Šarkuvienė), S.Šimkaus konservatorijos moksleivė Aušra Kisieliūtė (mokytoja Ž.Čapienė ), J.Karoso muzikos mokyklos mokinė Olga Tkačenko, S.Šimkaus konservatorijos moksleivis Povilas Butkus (mokytoja V.Purlytė).

Paskutinį solidų muzikinį akordą pateikė pats G.Purlys, meniškai ir temperamentingai atlikdamas savo Noktiurną Des–dur.

Džiugino pristatymo iniciatorės V.Purlytės šiltas ir nuoširdus renginio vedimas, sujaudino kompozitoriaus džiaugsmas, kad jo jaunystės kūryba gyva, nes skamba (o dabar ir gražiai sutvarkyta). Įsiminė žymios fortepijono mokytojos V.Šarkuvienės (beje, buvusios V.Purlytės ir šių eilučių autorės fortepijono mokytojos) žodžiai, kad talentingi, darbštūs tėvai verti talentingų, darbščių vaikų ir atvirkščiai. O svarbiausia tas paprastas, bet toks reikalingas žmogiškasis faktorius: pastebėti ir su derama pagarba, meile bei dėkingumu įvertinti artimų žmonių gražius ir prasmingus darbus.