Daug neperdėsime pasakę, jog surengti tarptautinę kačių parodą yra tas pat, kas kuriai nors šaliai surengti olimpiadą.

Žinoma, masteliai toli gražu ne tie patys, bet rūpesčiai panašūs: reikia numatyti datą, kad ji nesutaptų su kitais didesniais miesto renginiais; reikia surasti vietą, kurioje rinksis kačių bičiuliai su savo augintiniais; būtina pakviesti teisėjus ekspertus, taip pat reikia pasirūpinti, kad atvykstantys parodos dalyviai žinotų, kaip pasiekti renginio vietą; suteikti informaciją apie mieste veikiančius viešbučius, pasirūpinti afišomis ir renginio reklama žiniasklaidoje; pasikviesti veterinarijos gydytoją, kuris apžiūrės atvykusias kates, o parodos išvakarėse parengti parodos vietą, sunešti ne vieną dešimtį stalų ir suolų, surinkti apie 200 narvelių, paruošti vietas teisėjams, sekretoriatui… Ir tai toli gražu ne viskas, su kuo susidurs parodos organizatoriai Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“ bei Šiaulių felinologų klubas „Saulės katės“.

Pasak felinologų klubo „Saulės katės“ pirmininko Broniaus Gramavičiaus, toks mielas rūpestėlis šiauliečiams atiteko jau penkioliktą kartą. Šiauliečiai myli kates ir čia felinologų renginiai visuomet sulaukia didelio jų dėmesio. Pirmoji murkiančių „asabų“ paroda šiauliečius pakvietė dar 1996 metų pavasarį ir įsiminė tuo, kad norinčiųjų pamatyti kilmingas gražuoles buvo tiek daug, jog lauke nusidriekė ilga laukiančiųjų eilė...

Kaip ne kaip, būtent Šiauliuose pasaulį išvydo pirmoji lietuviškų „britukų“ vada – Britanijos trumpaplaukių kačių EC Syriam’s Kingo ir CH Syriam’s Sagittos palikuonys. Vėliau apie dešimtį metų Britanijos trumpaplaukės buvo pati populiariausia kačių veislė Lietuvoje. Šiuo metu populiarumo laurus šalyje perėmė Meino meškėnai.

Juk Šiauliuose, o ne kur kitur, dabar jau Anapilin iškeliavusios didelės kačių mylėtojos farmacininkės Vandos Kavaliauskienės iniciatyva atidarytas vienintelis toks Lietuvoje ir Baltijos šalyse Katinų muziejus.

Į Šiaulius su savo šeimininkais ketina atvykti beveik du šimtai kačių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Suomijos, Rusijos. Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentės Jurgitos Gustaitienės teigimu, paroda išskirtinė tuo, kad pirmą kartą į mūsų ūkanotą Lietuvą atkeliauja kačių iš saulėtosios Italijos. Įdomu, ar jos taip pat mėgsta picas ir spagečius?

Gausiausiai artėjančioje Tarptautinėje kačių parodoje bus Meino meškėnų. Šiuo metu yra užregistruotos net 48 personos! Antros pagal skaičių – Britanijos trumpaplaukės katės (35), trečios – Norvegijos miškinės (9). Be išvardytų veislių, parodos svečiai galės pasidžiaugti grakščiomis rytietiškomis gražuolėmis – Abisinijos ir Rytų trumpaplaukėmis, išskirtinių spalvų Bengalijos katėmis, dar ne taip seniai mūsų krašte buvusiais raritetais (retenybėmis) – Amerikos garbanotosiomis katėmis. Taip pat bus galima išvysti septynias Birmos šventąsias kates (sakoma, jog tai šventas skaičius), septynis sfinksus ir septynis Sibiro katinus.

Priminsiu, jog pastaroji veislė Tarptautinės felinologų federacijos (FIF’e) pripažinta dar ne taip seniai. Taigi triskart po septynis. „Ką tai galėtų reikšti?“ – paklaus prietaringas žiūrovas. Nieko. Nebent tai, kad katės neša laimę jas mylintiems žmonėms. Jeigu namuose yra katė – čia ir jaukiau, ir šilčiau, ir žmonės atrodo truputį geresni... Juk ne veltui B. Šou yra pasakęs, jog žmogus kultūringas tiek, kiek jis gali suprasti katę. O štai airių posakis įspėja: „Saugokis žmonių, kurie nemėgsta kačių“.

Parodoje turėsite galimybę išvysti retą Nevos maskaradinę katę. Dvi katės užregistruotos ir atstovaus veislei gana keistu pavadinimu – skudurinė lėlė. Kuo ji ypatinga? Na, turbūt teks atvykti į parodą – juk geriau vieną kartą pamatyti, negu devynis kartus perskaityti.

Be jokios abejonės, čia paminėtos tik kelios iš parodoje būsiančių kačių veislių.

Išduosiu ir nedidelę paslaptį – parodoje dalyvaus ir dvi naminės katės. Viena, tiksliau, vienas iš jų – įspūdingo dydžio juodas žaliaakis, 8 kilogramus (!) sveriantis šiauliečio katinas, vardu Baris, dar meiliai pravardžiuojamas Barbarisu. Taigi parodos durys atviros ir naminėms katėms, kurios paprastai rungtyniauja savo klasėje ir kurios teikia džiaugsmo savo šeimininkams ne ką ne mažiau už tituluotąsias.
O šitokį gausų murkiančių bei miaukiančių gražuolių būrį apžiūrės bei įvertins į Šiaulius atvykstantys patyrę ekspertai iš Prancūzijos (Robert Lubrano), Šveicarijos (Alfred Wittich Soojarit), Lenkijos (Marek Chadaj), Suomijos (Carin Sahlberg) ir Čekijos (Martin Kabina).

Belieka pridurti, kad parodos teisėjams talkins būrelis stiuartų, kurių pagrindinis uždavinys – laiku surasti ir pristatyti vertintojams reikiamą katę bei tinkamai ją pateikti – laikyti ant ištiestos rankos, jeigu katė dalyvauja atrankoje į konkursą. Manote, tai juokai? Užtikrinu – visai nejuokinga. Ypač tam, kuris laiko. Štai jau minėtieji Meino meškėnai gali sverti gerokai per dešimtį kilogramų, ypač kastratai – tai patys sunkiausi „egzemplioriai“ iš visos veislinių kačių pasaulio įvairovės. Paimkite kibirą vandens arba panašų svorį ir pabandykite laikyti ištiestoje rankoje. Kiek išlaikysite? O atranka gali trukti net pusvalandį... Taigi... Tačiau meilė katėms viską nugali, sunkumus – taip pat.

Tradiciškai kiekvienos parodos dienai baigiantis bus rengiamas geriausios parodos katės „Best in Show“ konkursas. Skirtingai nei ankstesniais kartais, parodą papuoš jos akcentai – „Dvispalvių kačių šou“ ir „Mėlynų kačių šou“. Daugelis dar nežino, kodėl, jų nuomone, pilkas kates felinologai yra linkę vadinti mėlynomis? Manoma, kad šaknų reikėtų ieškoti XVIII–XIX amžiuje, kuomet pirkliai, siekdami sutaurinti audinių atspalvių pavadinimus, jiems sugalvodavo ir pritaikydavo gražiai skambančius žodžius. Netrukus anglų ponios tais gražiais vardais ėmė vadinti ir savo taip dievinamus augintinius.

Dvi dienas paroda šurmuliuos Šiaulių arenoje, J. Jablonskio g. 16. Žiūrovai čia galės ne tik apžiūrėti, bet ir galbūt suteikti savo namus katėms, kurias ketina atvežti Gyvūnų globėjų asociacija. Tai dėl ne visad aiškių priežasčių prieglaudoje atsidūrusios katės, kuriomis yra pasirūpinta – jos neturi nei žarnyno, nei kailio parazitų, yra paskiepytos. Šioms katėms bandoma suteikti dar vieną galimybę susirasti namus ir mylinčius šeimininkus. Kaip jau supratote, iš parodos galite grįžti su kate, tačiau tokį žingsnį turite labai gerai apgalvoti, apsvarstyti su namiškiais, ypač jeigu to prašo mažametis vaikas – gyvūnas nėra žaislas, jis turi savo poreikius, jam reikia globos ir rūpesčio. Ir tie penkiolika palaimos metų (tiek vidutiniškai gyvena katės) gali virsti nuolatiniu galvos skausmu tiek jums, tiek augintinei, jeigu sprendimą priimsite neatsakingai bei lengvabūdiškai.