Debiutinėse Dakaro serijos varžybose – "Šilko kelias 2009" – lietuviai sugebėjo pelnyti automobilių sporto garsenybių pagarbą.

Vidurinės Azijos egzaminas

Besidomintys automobilių sportu visą antrą rugsėjo savaitę turėjo galimybę sekti mūsiškių lenktynininkų pasirodymą pirmą kartą surengtame ištvermės maratone, vykusiame Rusijos, Kazachstano ir Turkmėnistano žemėse. Trims lietuvių ekipažams – Benediktui Vanagui su Sauliumi Jurgelėnu, Antanui Juknevičiui su šturmanu iš Kazachstano Andrejumi Stepanovu bei alytiškiams Arūnui ir Aurimui Lekavičiams – čia sekėsi gerokai geriau nei Lenkijoje prakaitą liejusiems krepšininkams.

Po devynias dienas trukusių varžybų, įveikę 4500 km trasą, iš kurių maždaug 3200 km sudarė įvairaus sunkumo greičio ruožai, B.Vanagas su S.Jurgelėnu finišavo aštuntoje bendrosios visureigių įskaitos vietoje (iš visų jų buvo 62) ir užėmė penktą vietą savo klasėje. Du kartus šis ekipažas sugebėjo laimėti greičio ruožus savo klasėje ir finišą pasiekti iškart po maratono favoritų – gamyklinės "Volkswagen" komandos prototipų. Toks "išsišokimas" tapo savotišku bilietu į pačių ryškiausių automobilių sporto pasaulio žvaigždžių – Carloso Sainzo, Nassero Al-Attiyaho, Marko Millerio, Ginielio De Villierso ir kitų lenktynėse dalyvavusių garsenybių kompaniją.

Bręsta rokiruotės?

Besidomintys automobilių sportu tokį B.Vanago pasirodymą vadino signalu, kad šiam lenktynininkui reikia keisti specializaciją ir atsisveikinti su klasikiniu raliu. Itin azartiškai važiuojantis Benediktas čia gerokai dažniau, nei norėtųsi, nepasiekia finišo dėl įvairių avarijų. Klausiamas, ar ketina svarstyti tokią galimybę, šią savaitę iš Turkmėnijos sostinės Ašchabado parskridęs B.Vanagas tikino kol kas tokių permainų neplanuojantis.

"Ralio virtuvėje sukiojuosi, rodos, devynerius metus, bet kol kas man ten viskas labai patinka. Vienas labiausiai "vežančių" dalykų yra tas, kad čia kiekvienose lenktynėse visų pirmą kovoji pats su savimi, o ne su varžovais. Kai stengiesi padaryti geriausia, ką sugebi, ir kai tai pavyksta, jautiesi tikrai puikiai", – samprotavo B.Vanagas.

Kita vertus sportininkas prisipažino, kad sėkmė ralio reidų tipo lenktynėse maloniai nustebino ir jį patį.

"Prieš maždaug dešimt metų su bičiulių kompanija buvom įsitraukę į visureigių entuziastų judėjimą. Turėjau tikrai neprastai paruoštą "Toyotą", ja smagiai taškėme neišvažiuojamas balas. Nuo tų laikų svajojau apie startą varžybose "Ladoga Trophy" ir šiais metais sėkmingai tą svajonę įgyvendinome. Padedant Sauliui, vairuojančiam visureigį "Suzuki Jimny", užėmėme 2 vietą TR-1 klasėje. Turint galvoje, kad tokio lygio varžybose tik debiutavome, kad automobilis buvo nepažįstamas, prizinė vieta buvo nerealiai geras rezultatas", – konstatavo B.Vanagas.

Naujas tikslas – Dakaras

Sportininkas taip pat prisipažino, kad visi šie dalykai sustiprino viltis išbandyti jėgas tikrame Dakaro dykumų maratone.

"Tai tikrai labai įdomu, nors suvokiu, kad į lenktynes važiuoti mokytis yra pernelyg didelė prabanga. Šiuo požiūriu "Šilko kelio" maratonas buvo beveik ideali vieta perprasti tokio tipo lenktynių specifiką. Trasa maždaug trečdaliu trumpesnė nei klasikinis Dakaro ralis ir gerokai draugiškesnė technikai. Be to, dalyvavimo čia kaina buvo nepalyginamai mažesnė – mums nereikėjo mokėti starto mokesčių, nekainavo maistas ir degalai, logistika buvo organizatorių rūpestis ir t. t. Patiems reikėjo tik nukeliauti iki Kazanės miesto Tatarstane, o paskui pasistengti pasiekti finišą Turkmėnijos sostinėje Ašchabade. Visi įveikę šią užduotį gavo po 5000 eurų piniginį prizą", – pasakojo B.Vanagas.

Jo teigimu, užsimanęs surengti pasaulinio lygio lenktynes Turkmėnistano prezidentas kreipėsi į bendrovę A.S.O. (beje, ji rengia ne tik garsųjį Dakaro maratoną, bet ir dviračių lenktynes "Tour de France", regatą "Volvo Ocean Race") ir ši sutiko talkinti organizuojant ralį "Šilko kelias 2009". Kadangi savo kaprizą Turkmėnistano ir Kazachstano prezidentai dosniai finansavo, varžybos iš tiesų buvo aukšto lygio.

"Kiekvienoje sankryžoje budėjo po policininką ar kareivį, nors aplink 200 km spinduliu nėra nė gyvos dvasios. Valstybių sienas, kurios šiaip yra stropiai saugomos, pralėkdavom nestabtelėdami kokiu 150 km/val. greičiu, o atspaudus į pasus gaudavom vakare pasiekę varžybų stovyklą. Visi pakeliui matytų miestelių gyventojai buvo išvaryti į gatves – vyrai baltais marškiniais, o moterys nešinos gėlių puokštėmis ar vėliavėlėmis. Tokia "tvarka" buvo staigmena, bet, reikia pripažinti, maloni", – šypsojosi B.Vanagas.

Apsispręsti, ar dalyvauti kitų metų pradžioje Pietų Amerikoje vyksiančiose Dakaro lenktynėse, reikia maždaug per mėnesį – tiek laiko vyks registracija. Jei per tą laiką pavyks suformuoti biudžetą, B.Vanagas greičiausiai mėgins įveikti ir šį iššūkį. Jei organizacinės problemos pasirodys pernelyg sudėtingos, greičiausiai artimiausiu metu sportininkas dalyvaus paprastesnėse dykumų lenktynėse Dubajuje, Maroke ir t. t.

Komplimentai latvių technikai

Lenktynėse "Šilko kelias 2009" B.Vanagas su S.Jurgelėnu važiavo išnuomotu latvišku visureigiu "Oscar", kuriuo tikrojo Dakaro maratoną prieš porą metų buvo įveikęs Aurelijus Petraitis. Vertindamas šį automobilį B.Vanagas tvirtino, kad jis su kaupu pateisino lūkesčius.

"Turėjom tik vieną problemą – dėl kažkokios priežasties sankaba sudildavo iškentėjusi vos du greičio ruožus. Varžyboms persiritus į antrą pusę, kilo grėsmė, kad šių detalių gali pritrūkti, todėl į Turkmėnistaną buvo atskraidinti dar du atsarginiai komplektai. Tačiau iš esmės "Oscaru" likome labai patenkinti. Kainos ir kokybės santykiu su juo gali konkuruoti nebent "Nissan", kurį galima įsigyti maždaug už 250 tūkst. eurų. "Volkswagen", BMW ar "Mitsubishi" prototipai kainuoja apie 1,5 mln. eurų. Žinoma, šie automobiliai greitesni, bet tokio biudžeto mes, ko gero, nepajėgtume turėti net Lietuvos ekonomikos klestėjimo laikais", – konstatavo B.Vanagas.

Kitų dviejų lietuvių ekipažų pasirodymas maratone "Šilko kelias 2009" taip pat vertas pagarbos. A.Juknevičius su kazachu A.Stepanovu, važiavę automobiliu "Bowler", finišavo penkiolikti. Arūnas ir Aurimas Lekavičiai, nors "Mitsubishi" nuolat turėjo techninių kaprizų, buvo 31-i. Iš viso finišą pasiekė 34 visureigiai.