"O galima nerašyti, kiek man metų?" – šyptelėjo operos solistė Raminta Vaicekauskaitė, kuriai neseniai buvo įteiktas prestižiškiausias Lietuvos tetralų apdovanojimas – Auksinis scenos kryžius. Raminta buvo viena žaviausių tą vakarą raudonu kilimu žengusių moterų.
Kaimynai žino, kas šalia
Jos namai Vilniuje, o darbas – Kauno muzikiniame tetre. "Prieš trejus metus vienas pažįstamas man pasiūlė šiame teatre atlikti grafaitės Maricos vaidmenį. Sutikau. Ir pasilikau", – pasakojo solistė. Lenkdama pirštus, Raminta skaičiuoja personažus, į kuriuos jai teko persikūnyti: Hana Glavari operetėje "Linksmoji našlė", Ninon tisje – "Monmatro žibuoklėje" ir daug kitų.
10 valanda ryto. Lovoje, apsikamšiusi pagalvėmis, Raminta gurkšnojo rytinę arbatą ir vartė Johanno Strausso operetės "Šikšnosparnis" repertuaro lapus.
"Reikia nemažai teksto išmokti. Tai – tylusis darbas, tačiau kartais kaimynams primenu, kas jų pašonėje gyvena. Jau priprato", – nusijuokė dainininkė, paklausta, kaip šalia jos gyvenantys žmonės reaguoja į balso pratybas.
Dievina gėlių žiedus
Praėjusią savaitę Nacionaliniame dramos teatre jai išdidžiai žingsniuojant raudonu kilimu Auksinio scenos kryžiaus link, iš džiaugsmo kumščius spaudė ne tik kaimynai, bet ir būrys solistės gerbėjų. "Juos reikia prisijaukinti. Kaip? Labai paprastai – nuoširdumu", – tikino moteris.
Ar R.Vaicekauskaitė scenoje ir užkulisiuose skirtinga? Atsakymo į šį klausimą ilgai neteko laukti. "Nemėgstu dviveidžių, todėl tokia nesu. Mane keičia tik sceniniai perukai ir grimas", – atšovė moteris.
Gal todėl, kad scenoje publika mato storą grimo sluoksnį, nei gatvėje, nei parduotuvėje solistės niekas neatpažįsta.
"Gal kažkas ir žino, kad esu dainininkė, tačiau to neparodo ir nebado pirštais. Ačiū Dievui. Man tokio dėmesio nereikia", – tikino moteris.
Žvelgdama į rožių žieduose skendėjantį savo kambarį ji prasitarė, esą geriausia dėmesio išraiška – gėlės. "Nėra nieko maloniau, kaip iš gerbėjų sulaukti gėlių. Jei gaunu jas Kaune, visuomet vežuosi į Vilnių. Nenoriu jokių pliušinių meškučių ir kitų keistų dovanų", – nusijuokė solistė. R.Vaicekauskaitė patikino, kad naktimis jai neskambinėja įsimylėję gerbėjai ir nešnopuoja į telefono ragelį.
Laukia to vienintelio
Moteris atvira – šiuo metu scena jai daugiau nei darbas. "Taip jau atsitiko, kad neseniai iširo mano santuoka, todėl dabar save visą atiduodu teatrui. Tačiau meile aš nenustojau tikėti", – tariant šiuos žodžius, Ramintos lūpų kampučiai pakilo į viršų.
Tiesa, šiuo metu širdies draugo ji neturi. Artistė įsitikinusi, kad prisileisti prie savęs kitą žmogų dar per anksti. "Ar kada nors vėl žengsiu prie altoriaus? Sunku pasakyti. Manau, laikas viską parodys. Jei atsiras žmogus, su kuriuo norėsiu dalintis kasdieniais vargais ir džiaugsmais – kodėl gi ne? ", – svarstė R.Vaicekauskaitė.
O kol kas ji mėgaujasi vyrų kolegų dėmesiu. Su jais esą daug paprasčiau bendrauti nei su dailiosios lyties atstovėmis: "Darbe mane supa beveik vieni vyrai. Su jais gražiai sutariu. Tik nemanykite, kad po draugiškais santykiais kažkas slepiasi. Turiu ir kelias koleges, su kuriomis galiu atvirai pakalbėti, iš jų pusės nejausdama jokio pavydo."
Grožio formulė – paprasta
Raminta ne iš tų moterų, kurios eidamos išnešti šiukšles pasiryškina skruostus, o veidrodėlį vargina įkyriu klausimu, kas pasaulyje dailiausia.
Grožio salonuose ir masažo kabinetuose ji reta viešnia. Ant R.Vaicekauskaitės naktinio stalelio – tik kvepalai ir kremas. "Tokia jau artistų dalia – veidą tepi storu grimo sluoksniu, todėl jį nuvalius norisi kaip įmanoma labiau pasirūpinti oda", – kalbėjo Raminta.
Savo veidą ji stengiasi palepinti ne šviežių agurkų ar kavos tirščių kaukėmis. "Geriausiai nedaryti nieko, tiesiog leisti odai kvėpuoti", – išdavė gražios odos paslaptį solistė, kurią Vilniaus senamiesčio gatvėse arba Kauno Laisvės alėjoje dažnai išvysi "nepasipudravusią nosytės".
Tačiau R.Vaicekauskaitė įsitikinusi, kad scenos žmogui išvaizda negali būti paskutinėje vietoje. "Jums įdomu, kokia mano grožio formulė?", – klausimą palydėjo skardus moters juokas. Netrukus išgirdome atsakymą – miegas. Jis, pasak Ramintos, ištikimiausias grožio palydovas ir balso stygų puoselėtojas. "Galbūt kažkam pasirodys keista, tačiau miegui skiriu dešimt valandų per parą", – tikino artistė.
Pati kepa pyragus
Saugodama kūno formas R.Vaicekauskaitė lankosi sporto salėje. Žiemą, rudenį ir pavasarį į netoli namų esantį sporto klubą Raminta užsuka beveik kiekvieną dieną. "Vasarą ten nosies nekišu. Vertinu aktyvų poilsį gamtoje – sėdu į baidarę ir pasileidžiu Lietuvos upėmis ir ežerais", – apie savo pomėgius kalbėjo raudonplaukė.
Jos plaukų spalvą diktuoja scena: "Specialiai man nupirkti rudos spalvos prisegami šinjonai, jei nusidažyčiau plaukus kita spalva, šinjonus turėčiau pati įsigyti. Neapsimoka."
Dar viena Ramintos aistra – maisto gaminimas. Labiau už viską jai sekasi kepti pyragus. "Turbūt, pažiūrėjus į mane, matosi", – kritikos sau negailėjo solistė.
Jos virtuvėje pakvipus naujam kulinarijos šedevrui, į duris skambina draugai. "Kviečiuosi juos, kad viena visko nesuvalgyčiau", – nusikvatojo dainininkė.
R.Vaicekauskaitės karjeros kreivė
1994 m. baigė Juozo Naujalio muzikos gimnaziją.
1997–2005 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Įgūdžius tobulino Austrijoje, Vokietijoje.
Tarp Ramintos apdovanojimų, be kitų pasiekimų, – du Auksiniai scenos kryžiai.
Naujausi komentarai