Trečiadienį muzikantas vėl apsilankė klinikose tam, kad būtų atliktas sveikatos patikrinimas. 

Vyras socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino jautria žinute, kurioje negailėjo padėkų visiems Santariškių klinikų medikams bei pasakojo apie esamą savijautą.

„Vienintelė vieta, kur dirba nuostabūs žmonės, bet kurių vėl sutikti nebenorėtum“, – pradėjo įrašą Stano.

„Šiandien užėjau pasisveikinti su seselėmis, kurios statė lašelinės ir rūpinosi chemoterapijos metu praėjusią vasarą, jos nužvelgė mane išsigandusios – bene atkrito. Nuraminau, kad tai tik planinis patikrinimas, pajuokavom ir palinkėjom vienas kitam šitose patalpose nebesusitikti“.

Stano nebando slėpti fakto, kad bijo iki šiol, tačiau visą laiką kartoja, jog tik išsikalbėjimas padeda paleisti savo baimes – būtent dėl to viešai dalijasi savo patirtimis. 

Šiandien gavau dar tris mėnesius, o atrodo dar vieną gyvenimą.

„O iš tiesų aš primelavau, nes tuo metu nežinojau ar man viskas gerai. Prieš kelias valandas buvau pasidaręs kraujo tyrimus ir į nelemtą devintą aukštą (onkologijos dienos stacionarą) atėjau sužinoti atsakymų, vaikščiojau ir galvojau, kad labai baisu“.

Muzikantas su palengvėjimu atskleidė geras žinias – atsakymai buvo itin palankūs. 

„Tas jausmas užplūsta dabar kas tris mėnesius, likus savaitei iki planinių tyrimų, pradedi jausti simptomus, įsikalbi sau visas ligas ir komplikacijas, o po to išgirsti atsakymus.... Tai va, šiandien gavau dar tris mėnesius, o atrodo, kad dar vieną gyvenimą.

Artėjant rugsėjo viduriui vėl slėpsiuosi pakampiais – ateis patikrinimo laikas ir išgirdęs geras žinias žiūrėsiu į tolstantį klinikų kompleksą nuoširdžiai šypsodamasis. Bet kažkada žinios bus ne tokios geros ir šis pastatas susitapatins su kateterių, pro kurį į veną teka chemija“, – dėstė atlikėjas.

Vyras įrašą užbaigė retorišku, tačiau verčiančiu susimąstyti klausimu.

„Dažnai manęs klausia, kas pasikeitė per tą laiką. Na kas, aš turiu dar tris mėnesius! Ar tu daugiau turi?“, – internautų feisbuke klausė jis.

Portalas primena, kad praeitų metų rudenį Stano patvirtino liūdną medikų diagnozę. Tuomet vyras teigė, jog didžiausia baimė – nepamatyti, kaip užaugs jo vaikai, kaip užauga dukra, kadangi mažesni gali išvis neprisiminti, kaip atrodė tėtis. Atvirumas ir tada buvo svarbi kūrėjo dalis, todėl, nesusitvarkydamas su jausmais, S. Stavickis ryžosi ieškoti ir psichologų pagalbos.