Svarbiausia – kurti tradicijas
A. Galvanauskės manymu, vienas svarbiausių dalykų per didžiąsias metų šventes – kurti tradicijas šeimoje ir šventinę nuotaiką patiems. Juk kai visa šeima prisideda, ir jaukumas, ir aura namuose būna visiškai kitokia.
„Mums patinka kurti šeimos tradicijas, – sako pašnekovė. – Kiekvienais metais su vaikais gaminame vis kitokius žaisliukus eglutei, tad per nemažai metų jų sukaupta įvairių. Dabar tiesiog labai smagu juos kabinti ant eglutės ir prisiminti jų gaminimo akimirkas kartu.“
Moters įsitikinimu, labai svarbu į namų puošybos procesą įtraukti visą šeimą. Žinoma, paprasčiau mamai viską padaryti pačiai, bet perduoti tradicijas vaikams galima tik per bendrą veiklą.
„Todėl mes ir gamindavome tuos netobulai tobulus žaisliukus kartu. Jie galbūt ne tokie gražūs kaip iš parduotuvės lentynos, bet su jausmu, rankų prisilietimu“, – sako ji.
Savo kūrybinėse dirbtuvėse mokydama gaminti kalėdines dekoracijas Aušra labai daug kalba apie tvarumą – kaip daiktą galima panaudoti kelis kartus, prikelti jį naujam gyvenimui, taip pat – apie meilę gamtai.
Justinos Lasauskaitės, A. Galvanauskės asmeninio archyvo nuotr.
„Gamta yra sukūrusi tikrai labai nuostabių dalykų, kuriuos galime panaudoti puošdami namus, nieko nepirkdami ir atsiribodami nuo greitojo vartojimo, – tikina pašnekovė. – Juk tai, ką perkame parduotuvėse, dažniausiai pagaminta netvariuoju būdu – daug plastiko, blizgučių, kurių perdirbti tiesiog nėra galimybės. Todėl kviečiu atsigręžti į gamtą ir pamatyti, kokiais lobiais ji dalijasi su mumis.“
Į advento vainiko pynimo edukacijas kūrėja vežasi gausybę natūralių priemonių: džiovintų augalų, jų žiedų, daugybę rūšių kankorėžių, kurių dažnas net neįsivaizduoja esant, dekoratyvinių gilių.
„Mes kuriame advento vainiką iš natūralių medžiagų, nes pagrindinis tikslas – atsinešti miško dalelę, jo kvapą ir jaukumą į savo namus, susikūrus jį savo rankomis“, – sako pašnekovė.
Vainikui – kuo dalijasi gamta
Nuo ko pradėti kurti vainiką? „Nuo jausmo, pozityvių minčių, – sako Aušra. – Nebijokite susikurti jo patys. Nėra negražių kūrinių. Net jei jums ir nepavyks tobulai, pasimėgaukite procesu, pabūkite čia ir dabar. Gamtoje nėra tobulų formų, o gražiausia tai, kas unikalu ir nesimetriška. Mes esame unikalūs, todėl ir kiekvieno sukurtas vainikas yra kitoks. Pasidžiaukime tuo. Kviečiu išmokti pamatyti gamtos grožį netobuluose kūriniuose.“
Ji rekomenduoja pasivaikščioti miške, įkvėpti ramybės ir atsiverti. Iš miško galite parsinešti nuo vėjo nukritusių šakų. Aušra siūlo rinktis pušies šakas, nes jų spygliai ilgiau nenubyra, toks advento vainikas puikiai išsilaiko visą švenčių laikotarpį.
Požiūris: advento vaikinas, Aušros įsitikinimu, toli gražu neturi būti idealus – kuo labiau kitoks, tuo unikalesnis. / Justinos Lasauskaitės, A. Galvanauskės asmeninio archyvo nuotr.
Miške galima prisirinkti įvairių rūšių kankorėžių, gilių, iš gėlynų, kol jų neužsnigo, – miskantų.
Šias surinktas gėrybes parsinešus reikėtų išdžiovinti. „Kankorėžiai nuo drėgmės būna susiskleidę, bet jeigu palaikome juos šiltoje, sausoje aplinkoje, gražiai išsiskleidžia – lyg gėlės žiedas, – sako kūrėja. – Giliukų kepurėlės būna nukritusios, jas reikia išdžiovinti, paskui surasti kiekvienam tinkančią kepurėlę ir ją priklijuoti, – tai puiki veikla mažiesiems.“
Namuose galima išdžiovinti apelsinų griežinėlių, susirasti cinamono lazdelių, įvairiausių riešutų. Tuomet visi namai pakvimpa Kalėdomis.
Kai jau visko turime, galima pradėti pinti. „Rekomenduoju pinti vainiką ant šiaudinio karkaso, kuris kvepia šienu ir yra natūralus; jį vėliau galima kompostuoti. Šakelėms sutvirtinti naudokite ne vielutes, kurios vėliau teršia aplinką, o džiuto virvelę, kuri suyra“, – pataria Aušra.
Gamta yra sukūrusi tikrai labai nuostabių dalykų, kuriuos galime panaudoti puošdami namus, nieko nepirkdami ir atsiribodami nuo greitojo vartojimo.
Darbą pradėkite susikarpydami šakas mažesnėmis. Šakeles dėkite gražiai vieną prie kitos ir apsukite džiuto virvele, tuomet ant viršaus vėl dėkite šakeles vieną prie kitos, – taip visą ratą. Apvali vainiko forma simbolizuoja gyvybės ratą, gamtos ciklą, o žalios šakelės – atgimimą.
Kai vainikas nupintas, jį reikia dekoruoti. Leiskite vaikams dalyvauti šiame procese – jie puikiai gali parinkti dekoracijas, jas priklijuoti.
Jeigu norisi, kad vainikas būtų spalvingesnis – naudokite miskantus, kurie įneš šviesesnės spalvos, taip pat graikinius riešutus, džiovintus apelsinus, cinamono lazdeles. Jeigu norisi dar ryškesnių spalvų – vainikui puošti naudojamus augalus galima dažyti guašu arba akriliniais dažais.
Justinos Lasauskaitės, A. Galvanauskės asmeninio archyvo nuotr.
Advento vainikas tradiciškai puošiamas keturiomis žvakėmis, kurių kiekviena turi savo reikšmę ir kurias uždegus sukuriama emocija. Tokių žvakių, pasak Aušros, galima nusipirkti, bet galime pasigaminti jų ir patys.
„Pasidaryti jas nelabai sudėtinga – internete tikrai galima rasti informacijos, o ir vaikams tokia veikla turėtų patikti, – sako pašnekovė. – Tiesa, tvarumo prasme rekomenduoju rinktis bičių vaško žvakę, o ne parafininę. Vaško žvakė yra ypatingo kvapo ir aromato, o juk visi prisiminimai ateina per emocijas, jausmus ir kvapus.“
Džiuginantys savi žaisliukai
Kita labai smagi veikla šeimoje kartu su vaikais yra eglutės žaisliukų gaminimas. Jų, anot pašnekovės, irgi galima pasidaryti nieko neperkant, panaudojant tai, ką turime, prikeliant kai ką antram gyvenimui.
Pašnekovė rekomenduoja Kalėdų eglutės žaisliukų pasigaminti, pavyzdžiui, iš sūrios tešlos. Juk visiems vaikams patinka kepti sausainius, tik šie bus šiek tiek kitokie.
Pasiruoškite sūrios tešlos (1 stiklinė miltų, 5 stiklinės druskos, 0,5 stiklinės vandens), ją iškočiokite ir sausainių formelėmis išspauskite žaisliukus. Nepamirškite viršuje šiaudeliu išdurti skylutės, pro kurią įversite virvelę, padaryti atspaudų, pavyzdžiui, pušies šakelės arba kankorėžio, – ir žaisliukas jau dekoruotas. Palikite išdžiūti, nors galite džiovinti ir orkaitėje arba vaisių džiovyklėje.
Žaisliukams gaminti galima panaudoti ir pušies arba eglės kankorėžius, nudažytus skirtingomis spalvomis. „Vaikams dažniausiai labai patinka dažyti teptuku, o tai dar ir naudinga, nes skatina susikaupti ir smulkiąją motoriką, – sako Aušra. – Prie kankorėžio tereikia priklijuoti virvelę ir pakabinti jį ant Kalėdų eglutės.“
Eglutei puošti tinka džiovintų apelsinų griežinėliai. Iš jų galime gaminti girliandas. Prie jų puikiai dera pakabintos cinamono lazdelės ir kankorėžiai.
Justinos Lasauskaitės, A. Galvanauskės asmeninio archyvo nuotr.
„Esu nėrusi žaisliukų eglutei, – dar vienu sumanymu dalijasi pašnekovė. – Vyresni vaikai, manau, tikrai galėtų nunerti žaisliuką. Tam galima panaudoti name esančius siūlų likučius arba, pavyzdžiui, šiaudų pluoštą, kuris naudojamas pakuojant dovanas. Nunerti galima įvairiausių formų, o paskui dekoruoti karoliukais ar palikti natūralias.“
Žaisliukams galima panaudoti ir medžiagas, kurių turime namuose. „Mes naudojame veltinį – iš jo siuvame briedžiukus, – sako kūrybininkė. – Siuvu aš, bet vaikai gali juos prikimšti, prisiūti akytes, uodegytę. Kamšalui galima naudoti senų pliušinių žaisliukų turinį ar vatą – tai, ko ką turime namuose.“
Aušros šeima žaisliukams yra panaudojusi ir susidėvėjusių badmintono „musyčių“ – iš jų pavyko sukurti nuostabių angeliukų, o dukros nupiešė joms veidukus. Ir nieko nereikėjo pirkti.
Vienas iš jaukiausių kūrybos momentų su vaikais kuriant žaisliukus, anot moters, buvo jų dekoravimas stiklo plokštelėmis. „Man buvo taip gera matyti jų susikaupimą klijuojant mažais pirščiukais kiekvieną stiklo plokštelę“, – šypsosi Aušra.
Iš perdirbto popieriaus
Nauja kūrybininkės idėja – taip pat užkrečiamai paprasta – gaminti Kalėdų eglutės žaisliukus iš perdirbto popieriaus, kurį patiems nesunku pasiruošti.
Perdirbtam popieriui pagaminti tiks bet koks naudotas popierius – prirašyti lapai, senos užrašų knygutės, vaikų piešiniai, pratybų sąsiuviniai, reklaminiai lediniai, popieriniai maišai ir t. t., kitaip sakant, bet koks popierius, kuris jau nebenaudojamas, bet nepadengtas plastiku.
Popierių suplėšykite mažais gabalėliais, užpilkite vandeniu, palaikykite, kad gerai įmirktų, ir susmulkinkite plaktuve. Tada mišinį supilkite į kiaurasamtį, kad vanduo nuvarvėtų, gerai nusausinkite (kaip bulvių tarkius gaminant cepelinus) ir įmaišykite šiek tiek klijų.
Tuomet pasiruoškite norimą formą – ją išsikirpkite iš kartono.
„Popieriaus masę tepkite ant pasiruoštos formos ir leiskite išdžiūti. Vaikams tai labai smagus procesas, o ir žaisliukas atrodo tarsi traputis. Jį galima nuspalvinti arba palikti natūralų. Gaminant tokius žaisliukus vaikams veiklos tikrai nepritrūks“, – sako Aušra.
Justinos Lasauskaitės, A. Galvanauskės asmeninio archyvo nuotr.
Dovanos su emocija
Žaisliukus, apie kuriuos pasakoja Aušra, vaikai gali gaminti ne tik savo namams puošti, bet ir dovanoms. Čia puikiai tiks ir atvirukas, pagamintas iš perdirbto popieriaus.
„Mes vertiname rankų darbo dovanas ir patys mėgstame tokias dovanoti“, – tikina pašnekovė.
„Įvairūs pačių pagaminti produktai, pavyzdžiui, svarainių cukatos, mūsų vaikų geriausia dovana – draugai visada laukia Meidos svarainių cukatų per Kalėdas, – pasakoja Aušra. – Toks paprastas dalykas, kurį visi namuose galime pasigaminti, yra laukiamas, nes jis su šiluma, skoniu, kvapu ir tikrai visada primena Kalėdas. Lygiai taip pat galima pagaminti, pavyzdžiui, granolos, kuri stiklainiuke labai gražiai atrodo, svarainių sirupo, aviečių uogienės, – tai, kas pagaminta jūsų rankomis, tikrai daug skaniau, nei pirkta iš parduotuvės. Dovana yra emocija. Mes visada esame už dovanas su emocija.“
Naujausi komentarai